Pasak Lietuvos vadovės, ilgą laiką sunkumų kamuojama Europa nenorėjo plėstis ir mėgino viduje susitvarkyti. Kroatijos prisijungimą prie bendrijos D. Grybauskaitė pavadino simboliniu veiksmu ir parodymu, kad Europa net krečiama sudėtingų ekonominių krizių sugeba suprasti, jog negali būti uždaryta ilgam laikui, plėtra yra naudinga pačiai Europai.
"Europos kontinentas turi būti ne tik konkurencingas, bet ir pakankamai didelis, kad galėtų konkuruoti su JAV, Kinija. Kroatijos priėmimas rodo, kad Europa neužsidariusi, kad šalys, kurios siekia gilesnės ir artimesnės integracijos su Europa, iš tikrųjų turi tokią viltį - gal ne iš karto, ne tokią greitą - bet ta viltis yra reali", - LRT laidai "Laba diena, Lietuva" telefonu iš Bratislavos, kur dalyvauja Vidurio Europos šalių vadovų susitikime, sakė D. Grybauskaitė. Taip ji komentavo siekiamybę, kad Vilniaus viršūnių susitikimo metu rudenį būtų pasirašyta asociacijos ir laisvosios prekybos sutartis su Ukraina, užbaigtos derybos ir parafuoti susitarimai su Moldova, Gruzija ir Armėnija.
D. Grybauskaitė pažymėjo, kad Kroatijos priėmimas į ES Ukrainai, Moldovai yra geras ženklas, tačiau vis dar daug reformų ir namų darbų reikalaujantis kelias, o "ne artima svajonė".
"Bet žingsnelis po žingsnelio tiek Ukraina, tiek Moldova eina ir artėja link Europos, ir Vilnius gali tapti tuo gražiu pavyzdžiu, kai šioms šalims bus dar labiau atverta galimybė integruotis į Europą. Taigi be tų politinių peripetijų, sudėtingumų, kurie vyksta tiek Ukrainoje, tiek Moldovoje, kitose šalyse, taip pat ir ES, mes labai tikimės, kad vis dėlto tiek Ukraina, tiek Europa sugebės rasti bendrą kalbą ir suteiks galimybę pasirašyti Asociacijos sutartį Lietuvoje", - kalbėjo D. Grybauskaitė.
Kroatija ES narystės siekė 10 metų. Ji taps antrąja įstojusia į ES nepriklausoma buvusios Jugoslavijos valstybe po Slovėnijos. Europos Komisija Kroatijos narystei pritarė kovą.
Šalis prie ES prisijungs liepos 1 d.
Rudenį Vilniuje vyks Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, kuris, anot ekspertų, gali tapti nauju Europos Sąjungos bendradarbiavimo su Rytais impulsu.
Jau kitą pusmetį turėtų prasidėti ES derybos su Kosovu ir Serbija
Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad yra daug šansų, jog naujos Europos Sąjungos (ES) derybos su Serbija ir Kosovu prasidės kitą pusmetį, Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai.
"Ypač paminėjus Kosovo ir Serbijos susitarimą yra didžiuliai šansai, kad naujos derybos ir pokalbiai prasidės jau kitą šių metų pusmetį ir Balkanų šalys aiškiai susidurs su kitais integracijos į Europą žingsniais", - spaudos konferencijoje Bratislavoje ketvirtadienį sakė Lietuvos vadovė.
Ši spaudos konferencija vyko po Slovakijos sostinėje organizuoto Vidurio Europos šalių vadovų susitikimo, kuriame dalyvavo 19 prezidentų ir ES vadovas Hermanas Van Rompuy.
D.Grybauskaitė pabrėžė, kad integracija yra ES yra didžiulė atsakomybė ir reiškia visų pirma būtinas dideles reformas.
Tarpininkaujant Europos Sąjungai (ES), balandį Serbija ir nuo jos atsiskyręs Kosovas sudarė preliminarų susitarimą, pagal kurį pripažįstama Kosovo centrinės valdžios, kurioje dominuoja albanai, jurisdikcija šalyje gyvenančių serbų atžvilgiu. Mainais serbų mažumai Kosovas sutinka suteikti plačią autonomiją.
Europos Komisija netrukus po to rekomendavo pradėti derybas su Serbija dėl narystės ES, o su Kosovu – dėl stabilizacijos ir asociacijos susitarimo sudarymo. Šie klausimai turėtų užimti svarbią vietą Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai darbotvarkėje šių metų antrąjį pusmetį.
Lietuva pripažino Kosovo Respubliką 2008 metais. Jo nepripažįsta penkios ES šalys, oficialiai laikančios Kosovą Serbijos dalimi.
D.Grybauskaitė su Slovakijos prezidentu aptarė artėjantį pirmininkavimą ES
Slovakijoje viešinti prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikime su šios šalies prezidentu Ivanu Gašparovičiumi aptarė Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai prioritetus, dvišalio bendradarbiavimo perspektyvas, energetinio saugumo klausimus.
"Lietuva ir Slovakija – nedidelės ir labai panašios šalys. Ne taip seniai kovojome dėl savo laisvės, o dabar bendra patirtis mus vienija siekiant savo šalių ir visos Europos gerovės. Lietuvos ir Slovakijos požiūriai sprendžiant ekonomikos ir finansinio stabilumo klausimus visiškai sutampa. Esame patikimos sąjungininkės, kurias vienija demokratinės vakarietiškos vertybės", – sakė šalies vadovė.
Po Lietuvos ir Slovakijos vadovų susitikimo prezidentės spaudos tarnybos išplatintame pranešime sakoma, kad vienu iš pagrindinių Lietuvos pirmininkavimo ES tikslų prezidentė įvardijo derybų su Europos Parlamentu dėl daugiamečio 2014–2020 metų biudžeto užbaigimą. Valstybės vadovės teigimu, tam, kad kiekvienos šalies ekonomikai svarbi ES finansinė parama visus pasiektų laiku, susitarimą būtina pasiekti kuo greičiau.
Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu ypatingas dėmesys bus skiriamas ir jaunimo įdarbinimui. Pasak pranešimo, Lietuvai ir Slovakijai tai labai svarbus klausimas – jaunimo nedarbas Slovakijoje siekia 34,5 proc. ir yra vienas didžiausių visoje ES, Lietuvoje – 22,7 procento. Šalies vadovės teigimu, ES jaunimo įdarbinimo programoms naujajame ES biudžete yra numatyti 6 milijardai eurų, todėl per artimiausią pusmetį bus ieškoma greitų ir efektyvių būdų joms įgyvendinti.
Pirmininkavimo metu Lietuva sieks pažangos ir kuriant bankų sąjungą, kuri svarbi finansinio ES stabilumo užtikrinimui. Pranešime teigiama, kad nuo 2009 metų euro zonai priklausanti Slovakija palaiko bankų sąjungos idėją ir euro zonos centralizaciją.
Prezidentai taip pat aptarė šalių ekonominius santykius ir pasidalijo patirtimi sprendžiant energetinius klausimus. Slovakija, kaip ir Lietuva, priklauso nuo vieno monopolinio dujų ir elektros tiekėjo, todėl taip pat ieško alternatyvių energetinių šaltinių ir stengiasi užsitikrinti jų įvairovę. Planuojamos dujų ir elektros jungtys su Vengrija, Lenkija, ypatingas dėmesys skiriamas branduolinei energetikai. Šiuo metu Slovakijoje veikia 4 branduoliniai reaktoriai ir dar du statomi. ES vidaus energetinės rinkos sukūrimas ir energetinių salų panaikinimas – taip pat vienas kertinių Lietuvos pirmininkavimo darbų.
Lietuvos ir Slovakijos vadovų susitikime kalbėta ir apie lapkričio mėnesį Lietuvoje įvyksiantį ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimą. Jo metu tikimasi pasirašyti asociacijos ir laisvosios prekybos sutartį su Ukraina, įtvirtinti kitų rytinių partnerių pasiekimus diegiant ir įgyvendinant europines normas bei vertybes. Europietiškų vertybių sklaida, anot prezidentės, užtikrins stiprios ir patikimos Europos augimą.
"Ir Lietuvos, ir Slovakijos žmonėms saugi kaimynystė – ypatingos svarbos klausimas", - sakoma pranešime.