„Mes tikrai būsime sąraše šalių, kurios anksčiau ar vėliau taip pat sureglamentuos santykius tarp tos pačios lyties asmenų. Aš tuo tikiu, tai yra neišvengiama. Žvelgiant į kaimynus, tiek į estus, kurie priėmė istorinį sprendimą, tiek į latvius, kurie išrinko LGBT bendruomenei priklausantį atstovą, akivaizdu, kad mes šiek tiek vėluojame“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak Seimo pirmininkės, labai svarbu, kad Lietuvoje stiprėtų suvokimas, jog suteikus daugiau teisių mažumoms, dauguma nuo to niekaip nenukenčia.
„Aš viliuosi, kad Lietuvoje ateis suvokimas, jog suteikus teises vienai ar kitai mažumai, dauguma teisių nuo to nepraranda, o visuomenė tampa labiau harmoninga ir visi geriau joje jaučiasi. Tokio suvokimo mums kartais dar pritrūksta, trūksta jo ir parlamente“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, kol kas Lietuva, kurioje Civilinės sąjungos įstatymas dar tik skinasi kelią, su Estija lygintis negali.
„Einame labai mažais žingsneliais į priekį. Galiu tik pasidžiaugti tuo, kad visai neseniai Seimas pritarė po svarstymo Civilinės sąjungos įstatymui. Bet lyginant su Estija, tas palyginimas nėra mūsų naudai“, – teigė ji, pažymėdama, kad artėjant parlamento rinkimams priimti šį įstatymą Seime nebus paprasta.
„Turint galvoje, kad opozicijos balsų tokio įstatymo priėmimui taip pat reikia, tai rinkiminis laikotarpis gali šiek tiek apsunkinti tą procesą“, – apibendrino Seimo vadovė.
Estijos parlamentas antradienį patvirtino įstatymą, kuriuo legalizuojamos tos pačios lyties asmenų santuokos. Taip Estija tapo pirmąja tokį žingsnį žengusia Vidurio Europos šalimi. Šis teisės aktas įsigalios nuo 2024 metų.
ELTA primena, kad Seimas po svarstymo gegužės mėnesį pritarė valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą.
Svarstomu projektu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.
Civilinė sąjunga būtų apibrėžiama, kaip dviejų partnerių savanoriškas susitarimas, kuriuo jie siekia sukurti, plėtoti, apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius. Tokiu būdu, pasak projekto iniciatorių, būtų įtvirtintas lyčiai neutralios registruotos civilinės sąjungos modelis.
Skeptiškai įstatymą vertina dalis Seimo narių valdančiojoje daugumoje ir opozicijoje. Abejones dėl projekto ne kartą anksčiau yra išsakęs ir prezidentas.
