„Valstybės tarnybos reforma yra klausimas, kurio nesiėmė dėl jo sudėtingumo prieš tai buvusios valdžios. Na nė viena valdžia iš pastarųjų. Dabar Vyriausybė atnešė šį svarbų, sudėtingą, komplikuotą klausimą į Seimo darbotvarkę ir natūralu, kad kyla diskusijos dėl jo, nuomonių išsiskyrimai“, – LRT radijui trečiadienį teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Šiuo atveju Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė Teisės departamento išvadai, dėl to kad galimai kai kurios nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Ir tai reiškia, kad šios reformos iniciatoriai, įstatymo pakeitimo iniciatoriai tobulina pasiūlymus“, – pridūrė ji.
Parlamento vadovė mano, kad Valstybės tarnybos reforma į Seimo darbotvarkę sugrįš dar šios rudens sesijos metu.
„Aš manyčiau, kad tikėtina, kad grįš rudenį, grįš dar šios sesijos metu. Tai girdžiu iš šios pertvarkos, iš šios reformos iniciatorių, tai yra iš Vyriausybės“, – sakė ji.
V. Čmilytė-Nielsen įsitikinusi, kad atidėlioti Valstybės tarnybos reformą būtų blogas sprendimas.
„Net neabejoju, kad šis darbas, šis klausimas pareikalaus ir daug energijos, ir bus daug nuomonių išsiskyrimo, bet to nevertinu kaip minuso pačiai idėjai. Reikia imtis šio klausimo ir reikia ieškoti geriausių sprendimų. Atidėlioti jį ar, juo blogiau, tiesiog išmesti jį iš darbotvarkės ir palikti kažkokiems ateities laikams, neapibrėžta laikui, nebūtų gerai“, – akcentavo Seimo pirmininkė.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui (TTK) pateikus išvadą, kad Valstybės tarnybos reforma prieštarauja Konstitucijai, nes joje nenustatyta maksimalių pareiginės algos koeficientų pertvarka, Seimas pirmadienį nenumatytame posėdyje dėl šio klausimo nebalsavo.
Valstybės tarnybos pertvarkoje siūloma mažinti atotrūkį tarp valstybės tarnybos reglamentavimo ir Darbo kodekso nuostatų, valstybės tarnybą priartinti prie darbo santykių, darbo užmokestį susiejant su darbuotojų kompetencijomis, gebėjimais ir veiklos rezultatais.
Atlyginimų didėjimas yra numatytas etapais – politikams atlyginimai būtų didinami tik nuo naujos kadencijos pradžios, t.y., ne anksčiau nei 2025 m. Pirmiausiai atlyginimai kiltų teisėjams, valstybės įstaigų vadovams ir valstybės pareigūnams, o nuo 2024 m. – statutiniams pareigūnams.
Numatoma, kad vadovų darbo užmokestis priklausytų nuo pasiektų rezultatų, o pareiginė alga būtų skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį, be to, siūloma atsisakyti priedo už darbo stažą valstybės tarnyboje.
Viešojoje erdvėje Valstybės tarnybos reforma daugiausia klausimų sukėlė dėl ketinimų didinti atlyginimus politikams. Pagal naują tvarką numatoma, kad, pavyzdžiui, prezidento pareiginė alga 2024 metais didėtų nuo 9,9 tūkst. eurų iki 10,2 tūkst. eurų, Seimo pirmininko – nuo dabartinių 4,6 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių, iki 8,6 tūkst. eurų, Seimo nario – nuo 3,5 tūkst. eurų iki 6,3 tūkst. eurų. Premjero – nuo 4,6 tūkst. eurų iki 8,6 tūkst. eurų, ministro – nuo 4,3 tūkst. iki 7,7 tūkst. eurų.
