„Iš tiesų, situacija kelia nerimą ir sutikčiau su tuo, kad raminančios ir aiškios žinutės iš Vidaus reikalų ministerijos pirmosiomis dienomis pritrūko“, – „Žinių radijui“ trečiadienį teigė Seimo pirmininkė.
V. Čmilytės-Nielsen teigimu, laiškai su grasinimais susprogdinti yra informacinė ataka, kurios tikslas – kelti paniką. Visgi, sulaukus tokių grasinimų, politikė ragina laikytis tarnybų parengto veiksmų plano.
„Lietuva su tokio pobūdžio informacine ataka susiduria pirmą kartą, susiduriame ne tik mes, bet ir Latvija, Estija. Tai yra labai kryptinga informacinė ataka, jos tikslas yra kaip tik toks – kelti nerimą, kelti paniką“, – kalbėjo parlamentarė.
„Šiandieną svarbu, kad mes išlaikytume rimtį, nepasiduotume panikai. Dabar yra veiksmų planas sudėliotas – tarnybos jį jau yra sudėliojusios, remdamosi pirmųjų dienų patirtimi“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen, ragindama ramiai reaguoti į grasinimus.
„(Grasinimų – ELTA) tikslas yra visiškai akivaizdus – išmušti iš vėžių, sukelti visuomenėje nepasitikėjimą. Jei ramiai reaguosime ir matysis, kad to tikslo nepasiekia – tai ir baigsis“, – pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.
A. Bilotaitė nepriima kritikos: komunikacija buvo, galbūt nepastebėjo
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė nesutinka su V. Čmilytės-Nielsen išsakyta kritika, esą jos vadovaujama ministerija netinkamai sureagavo į masiškai Lietuvoje platintas grasinančias žinutes. A. Bilotaitės teigimu, Seimo vadovė „galbūt nepastebėjo“ Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vykdytos komunikacijos apie ugdymo įstaigas pasiekiančius melagingus pranešimus dėl paliktų sprogmenų.
„Penktadienį buvo surengta Vidaus reikalų ministerijos spaudos konferencija – pirmiausia ryte surengta generalinio komisaro, o dienos metu buvo surengta mano spaudos konferencija ir mes taip pat pakomentavome. Galbūt nepastebėta buvo“, – prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė A. Bilotaitė.
„Penktadienį komunikacija buvo, galbūt nepastebėjo ar neperdavė, kad tokia komunikacija buvo“, – pridūrė ministrė, atsakydama į Seimo vadovės kritiką dėl iš VRM negautos „aiškios ir raminančios žinutės“.
A. Bilotaitė pabrėžė, kad pirmąją dieną, kai mokyklos gavo grasinimus dėl padėtų sprogmenų, buvo imtasi ir kitų žingsnių – rengti tarpinstituciniai pasitarimai bei užtikrinta komunikacija tarp ministerijų.
„Buvo imtasi visų žingsnių – surengti ir tarpinstituciniai pasitarimai. (...) Taip pat penktadienį buvo išplatintos rekomendacijos visoms institucijoms, buvo paprašyta koordinuojančių ministerijų užtikrinti, pagal savo sričių specifiką, kad tikrai informacija pasiektų, kad būtų paaiškinta ir būtume ant to paties puslapio“, – akcentavo vidaus reikalų ministrė.
ELTA primena, kad trečiadienio naktį šalies įstaigos, įmonės vėl sulaukė apie 2 tūkst. laiškų su grasinimais susprogdinti.
Antradienį švietimo, ugdymo ir kitos įstaigos gavo virš 1000 pranešimų su grasinimais susprogdinti, pirmadienio naktį, anot policijos, tokių laiškų sulaukta apie 1,5 tūkst., o praėjusį penktadienį – apie 900.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigia, kad didžioji dalis grasinančių laiškų parašyta rusų kalba. Anot jo, laiškų su grasinimais siuntimas yra organizuota kibernetinė ataka, kurie siekiama sutrikdyti specialiųjų tarnybų darbą ir sukelti paniką visuomenėje.
Valstybės institucijos teigia, kad platinami grasinantys pranešimai šalies ugdymo įstaigoms yra tikslinga ir koordinuota ataka.
