„Matyt, tai nepagerins konservatorių santykių su prezidentu, bet nuo pat pradžių sakiau, kad geriausia būtų, kad dvi institucijos susitartų tarpusavyje. Matau prasmę, kad atstovavimas EVT būtų tandemo būdu, tai yra priklausomai nuo svarstomų klausimų, nes tikrai kai kuriais klausimais tai yra Vyriausybės kompetencijos reikalai“, – žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Visgi, pasak Seimo pirmininkės, geriausia būtų, jei sutarimas dėl atstovavimo EVT būtų rastas be įstatyminių įpareigojimų.
„Aš manau, kad reikėtų pirmiausiai sulaukti projekto ir apie jį diskutuosime. Aš visada tokiais atvejais pasisakau už tai, kad būtų išspręsta susitarimo būdu, o ne kažkokio įstatyminio įpareigojimo“, – pabrėžė parlamento vadovė.
Konservatoriai tvirtina, kad jau pavasario Seimo sesijoje pateiks ne kartą „į stalčių padėtą“ iniciatyvą, reglamentuoti Lietuvos atstovavimo EVT tvarką.
Nepaisant išsakytų šalies vadovo Gitano Nausėdos prieštaravimų, parlamento daugumai priklausantys parlamentarai pasiruošę siūlyti galimybę ne tik prezidentui, bet ir premjerui lankytis ES lyderių posėdžiuose.
Diskusijos dėl atstovavimo EVT tęsiasi jau nuo kadencijos pradžios.
Čmilytė-Nielsen apie „Skaidrinam“ tyrimą dėl parlamentinių lėšų: tvarka yra ydinga, būtų galima šių išlaidų atsisakyti
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad parlamentinių lėšų panaudojimo tvarka yra iš esmės ydinga. Todėl politikė mano, kad Seimo nariai galėtų atsisakyti šių išlaidų, tačiau šis klausimas, anot jos, veikiausiai galėtų būti išspręstas jau tik kitoje kadencijoje.
„Manyčiau, kad iš esmės tų reprezentacinių lėšų tvarka yra ydinga. Matome, kad dalis Seimo narių toje tvarkoje pasiklysta“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen, reaguodama į visuomenininko Andriaus Tapino iniciatyvą „Skaidrinam“.
„Keisti (tvarką – ELTA) būtų galima atsisakant reprezentacinių išlaidų. Tam yra tam tikros teisinės kliūtys. Reikia apie tai galvoti. Matyt, tai jau galėtų būti kitos kadencijos dalykai, bet manau turėsime diskusiją neišvengiamai“, – aiškino ji.
Politikė tikino esanti rami dėl savo pačios parlamentinių išlaidų. Nuogąstauti V. Čmilytė-Nielsen nėra linkusi ir dėl kitų Seimo liberalų.
„Neturiu kažkokių priežasčių manyti, kad bus problemų“, – tikino Seimo vadovė.
Visgi, V. Čmilytė-Nielsen pažymėjo, jog taikomi kontrolės ir atsiskaitymo už panaudotas parlamentines lėšas mechanizmai yra efektyvūs.
„Kaip suprantu, kontrolė veikia kur kas geriau nei, pavyzdžiui, savivaldoje – kas buvo ir viešai pasakyta. Tokių labai didelių pažeidimų, tarkime, analogiškų kaip kai kuriose savivaldybėse buvo rasta – čia nebuvo“, – akcentavo liberalė.
„Matome, kad čia daugiau moraliniai priekaištai negu teisiniai. Bet moraliniai priekaištai yra taip pat reikšmingi“, – pabrėžė ji.
Iniciatyvai „Skaidrinam“ pasiekus Seimą, visuomenininkas Andrius Tapinas pirmadienį paskelbė, kad Laisvės partijos narys M. Matijošaitis iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų pirko įvairios kompiuterinės įrangos ir garso aparatūros. Be to, patikrintos ataskaitos atskleidė, kad „laisvietis“ kas mėnesį papildomai įrangos nuomai išleisdavo beveik 500 eurų.
Pats M. Matijošaitis pirmadienį teigė, kad įranga buvo tikslingai naudojama darbui Seime. „Laisviečio“ teigimu, už tai, kas bus įvertinta kaip netikslinga įranga, jis lėšas Seimo kanceliarijai grąžins. Taip pat M. Matijošaitis nurodė po kadencijos parlamente visą pirktą įrangą jis paliksiantis Seimo nuosavybei.
Visgi, jau kitą dieną politikas paskelbė stabdantis narystę Laisvės partijoje ir pasitraukiantis iš „laisviečių“ sąrašo Europos Parlamento (EP) rinkimuose.
