„Tai jau tampa tradicija – pradėti rudens sesiją nuo nepasitikėjimo (Vyriausybe – ELTA) ar nuo interpeliacijos vienam, keliems ministrams, ar bent jau nuo kalbų apie tai. Nepasitikėjimas visa Vyriausybe – tai dar vienas įrankis opozicijos arsenale, kurį jie tikrai gali panaudoti“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Prognozuočiau, kad artėjant visiems 2024 m. rinkimams, o jų, kaip žinia, turėsime labai daug – tokių iniciatyvų parlamente, matyt, tik daugės“, – svarstė ji.
Politikė akcentavo, kad Seimo mažumos rengiamos interpeliacijos Vyriausybės nariams veikiausiai nebus pagrįstos realiomis ministrų darbo spragomis. Liberalų lyderės manymu, tokie opozicijos žingsniai bus tiesiogiai susiję su 2024 m. rinkiminiu laikotarpiu.
„(Interpeliacijos – ELTA) nebūtinai bus išprovokuotos kažkokių objektyvių priežasčių ar priekaištų ministrams ar visai Vyriausybei. Tiesiog pati politinė situacija, pats politinio ciklo laikas diktuos tai, kad opozicijai reikės būti labiau kibiai, netgi labiau agresyviai. Tokie yra politinio gyvenimo dėsniai“, – aiškino Seimo pirmininkė.
Todėl ir į ketinimus rengti nepasitikėjimo visa Vyriausybe procedūrą V. Čmilytė-Nielsen sako žvelgianti ramiai.
„Žiūriu ramiai. Jeigu bus toks nepasitikėjimas – Seimas apsispręs“, – pridūrė ji.
ELTA primena, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos prezidiumui išreiškus paramą Ingridos Šimonytės vadovaujamai Vyriausybei ir įpareigojus ministrų kabinetą tęsti darbus, opozicijos gretose vis garsiau diskutuojama apie nepasitikėjimo Vyriausybe procedūrą. Nors kol kas oficialių sprendimų dar nėra, Seimo mažumai priklausantys parlamentarai neatmeta, kad artėjanti rudens parlamento sesija bus pradedama nepasitikėjimo ministrų kabinetu iniciatyva.
Kaip numato Seimo statutas, nepasitikėjimo procedūrą gali inicijuoti nemažiau kaip 1/5 Seimo narių grupė. Nutarimas dėl tiesioginio nepasitikėjimo Ministrų kabinetu gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų parlamentarų balsų dauguma.
Pastarojoje Seimo kadencijoje opozicija jau buvo iniciavusi keletą interpeliacijų atskiriems ministrams – užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, energetikos ministrui Dainiui Kreiviui, sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui ir porą kartų žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Visos jos baigėsi valdančiųjų naudai – ministrai tęsia darbą postuose iki šiol.
