„Visų pirma, nepritariu tam, kad kažkas priima sprendimus Seime – bent jau aš – vadovaudamasis piktdžiuga ar kažkokiomis emocijomis. Tai būtų visiškai netinkamas darbo principas“, – žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen, reaguodama į vėl išsakytus spalvingus prezidento Gitano Nausėdos komentarus.
Šalies vadovas pirmadienį pažymėjo, esą Seimas padarė klaidą, kai neįsiklausė į Prezidentūros siūlymus dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
„Prisiminkime, prezidentas vetavo įstatymą nustatydamas ir teigdamas, kad turėtume taikyti vienodą teisinį režimą šitiems žmonėms, kurie atvyksta iš Rusijos ir iš Baltarusijos. Sakyčiau, valdančioji dauguma piktdžiugiškai šį veto atmetė – na, dabar stovi prie suskilusios geldos“, – LNK televizijai pirmadienį duotame interviu sakė G. Nausėda.
V. Čmilytė-Nielsen akcentuoja, kad klaidos šiuo klausimu Seimas tikrai nepadarė. Pasak jos, priimant įstatymą dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, buvo įvertinta abiejų šalių visuomenių specifika.
„Ilgos ir sudėtingos diskusijos Seime metu maniau, kad priėmėme gerą sprendimą. Lietuva nededa lygybės ženklo tarp Rusijos žmonių, kurie, galime daryti prielaidą, didele dalimi palaiko Putino karą ir baltarusių“, – sakė ji.
Situacijos, pasak politikės, nekeičia ir faktas, kad Baltarusijoje bus galimai dislokuoti „Wagner“ samdiniai.
„Kalbėti, kad dėl „Wagner“ grupuotės reikėtų grįžti prie to klausimo – man neatrodo nei logiška, nei racionalu“, – sakė politikė.
„Net jei „Wagner“ grupuotės nariai atsidurs Baltarusijoje, tai bus tie patys Rusijos piliečiai“, – apibendrino Seimo vadovė.
Panašiai prezidento kritiką kiek anksčiau įvertino ir konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
ELTA primena, kad Seimas balandžio mėnesį neįsiklausė į prezidento G. Nausėdos siūlymus dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Šalies vadovo veto buvo atmestas 99 parlamentarų balsais.
Nepritarti įstatymą vetavusio prezidento siūlymams, suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams tuomet kvietė ir valdantieji, ir opozicijai priklausantys parlamentarai.
Nacionalines sankcijas įtvirtinančiame Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projekte, kuriam pritarė Seimas, numatyta metams sugriežtinti leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus).
Teisės aktais numatyta sugriežtinti ir Rusijos piliečių teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Išimtys numatytos tik tiems rusams, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi arba turtą, esantį šalyje, įgyja paveldėjimo teisėmis.
