„Kai konfliktas jau tiek užsitęsė, reikia daryti prielaidą, kad toks konfliktas bent vienai pusei, o gal abejoms yra kažkiek naudingas. Antraip nėra priežasčių nesusitikti ir nesusitarti“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Visgi, aš matyčiau, kad valstybės interesas tikrai turėtų būti aukščiau už asmenines ambicijas. Kito kelio, kaip susitikti prezidentui ir užsienio reikalų ministrui ir tartis, surasti sprendimą – tiesiog nėra. To ir norisi palinkėti ir vis dar sulaukti“, – aiškino ji.
Parlamento vadovė leido suprasti, kad prezidento vietoje ji imtųsi pirmojo žingsnio, siekiant rasti bendrą sutarimą tarp Daukanto aikštės ir URM.
„Negaliu pateisinti šitos situacijos, kad pusmetį gyvai nesusitinkama ir tęsiamas toks aiškinimasis ar argumentavimas per atstovus, žiniasklaidoje. Manyčiau, kad prezidentas tikriausiai savo rankose turi visas galimybes žengti žingsnį. Tiesa pasakius, dabartinėje situacijoje, jeigu man reikėtų joje dalyvauti, matyčiau daug bonusų – tame tarpe ir politinių – žengime pirmo žingsnio link susitarimo, nes iš visuomenės pusės žiūrint, atrodo nesuprantama, kaip politikai nesikalba“, – dėstė ji.
Tuo metu svarstymus apie galimus diplomatų skyrimo tvarką reglamentuojančius įstatymų pokyčius V. Čmilytė-Nielsen vertina kritiškai.
„Dabar yra ne vienas pasiūlymas apie kažkokį tai įstatyminį sureguliavimą. Bet aš tai labai skeptiškai vertinu, nes įstatymu neįpareigosi dviejų žmonių, dviejų institucijų atstovų ateiti į tą patį kambarį, sėsti prie stalo ir kalbėti apie problemos sprendimą“, – aiškino ji.
Konfliktas tarp prezidento ir užsienio reikalų ministro tęsiasi nuo praėjusių metų
ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji toliau ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau penktas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.
Prezidentūra aiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.
Vėliau prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad ambasadorių paskyrimas stringa, nes vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas URM ir diplomatinėje tarnyboje. Tokius pareiškimus valdantieji sukritikavo, tačiau G. Nausėda nurodė, kad F. Jansonas pasidalijo savo įžvalgomis, atlikęs „tam tikrą“ analizę. Vėliau patarėjas prakalbo ir apie poreikį keisti diplomatų atrankų tvarką.
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.
Kritikuoja G. Jakšto svarstymus atsisakyti rusų mokyklų: jų išsaugojimas yra stiprybė
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nesutinka su švietimo ministro Gintauto Jakšto argumentu, kad rusiškų mokyklų atsisakymas spręstų tautinių bendrijų integracijos visuomenėje problemas. Liberalė tikina, kad šių ugdymo įstaigų išsaugojimas Lietuvoje yra itin svarbus.
„Turime įvardyti, kokią problemą mėginame išspręsti. Mokyklos, kuriose dėstoma tautinių mažumų kalbomis – Lietuvos stiprybė. Tai, kad jos išsaugomos Lietuvoje, kad joms skiriamas dėmesys, yra svarbu“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ komentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkės nuomone, tautinių bendrijų mokyklos yra ne grėsmė, o pagalba, siekiant integruoti jose besimokančius vaikus į visuomenę.
„Tai yra ilgesnis integracijos kelias, bet jis yra teisingas, tvarus. Mano galva, dabartiniame etape būtų svarbu ŠMSM skirti daugiau dėmesio, kad tautinių mažumų mokyklos galėtų tapti tuo tiltu tarp žmonių, vaikų atėjusių iš šeimų, kuriuose yra įvairus požiūriai, į visuomenę“, – sakė liberalė.
ELTA primena, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas praėjusią savaitę Eltai teigė ieškantis teisinių būdų atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų.
„Vertiname ir tariamės dabar su komanda, ar įmanomi kažkokie keliai, kad galėtume palaipsniui atsisakyti rusiškų tautinių mažumų mokyklų. Vertiname teisinę bazę, ar bus tai išvis įmanoma padaryti“, – Eltai teigė G. Jakštas.
Tokiems ministro svarstymams nepritaria dalis politikų, tautinių bendrijų institucijos.
Pirmą kartą Lietuvoje šios diskusijos užvirė prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje.
Prie jų grįžta ir paaiškėjus, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.
Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) rugsėjį teigė, kad tokie pokyčiai Lietuvoje neplanuojami.
