„Kasmet minėdami Laisvės gynėjų dieną, degindami atminties laužus, prikeliančius praeities įvykius, vis geriau, aiškiau suprantame, koks mūsų laisvėjimo kelias ir koks mūsų būdas būti laisviems,“ – sakė Seimo pirmininkė iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje.
Remdamasi kultūros istoriko Vytauto Kavolio žodžiais, V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad Lietuvos Sąjūdis, atvedęs prie Kovo 11-osios ir Nepriklausomybės, tęsė visiems lietuviškiems sukilimams būdingą nuosaikumo ir humaniškų tikslų tradiciją.
Kai oficialiai pasibaigė Antrasis pasaulinis karas, nusileido geležinė uždanga, anot parlamento vadovės, tapo aišku, kad okupuotoje Lietuvoje kova už laisvę bus ilga ir kruvina, o priešas – klastingas, žiaurus ir nesirenka priemonių.
„Tačiau net ir tokiomis teroro sąlygomis buvo kviečiama nepaminti žmoniškumo ir vadovautis demokratinėmis vertybėmis“, – pastebėjo ji.
Savo kalboje V. Čmilytė-Nielsen citavo ir 1947-ųjų metų partizanų suvažiavime Vilniuje Kęstučio apygardos vado Visvydo pasakytus žodžius: „Partizanai ir ateityje norės būti kovotojai dėl laisvos demokratinės Lietuvos, kurioje visiems be išimties jauku, šviesu ir gera būtų gyventi, viešpatautų socialinis teisingumas, paremtas naujais principais, ir niekad daugiau nebūtų sūnų ir posūnių“.
„Čia mūsų laisvės kelias, taip norime būti laisvais“, – teigė Seimo pirmininkė.
Pasak jos, 1991 m. sausio 16 d. atsisveikindamas su Sausio 13-osios aukomis Katedros aikštėje poetas Justinas Marcinkevičius sakė: „Ne keršto šaukiasi mūsų širdys. Teisingumo šaukias, jeigu jis dar yra šiame pasaulyje. Žmogiškumo, jeigu jis dar visiškai nesutryptas. Tegu žino Nepriklausomybės priešai, kad savo tikėjime ir kovoje mes dar labiau sutvirtėjome, nes mūsų žuvusieji niekada neapleidžia mūsų, jie pasilieka kartu su mumis, jie paremia ne tik mus, jie paremia laisvę, teisingumą, demokratiją, visuotinius tiesos ir humanizmo principus“.
„Čia mūsų kelias – nesusitapatinti su tais, kurie nori mus nugalėti, pavergti, sunaikinti. Nepasiduoti aklam kerštui, nepaversti nuoskaudos kriterijumi, nepasisavinti monopolinės teisės teisti. Ginti savo teisę į laisvę neprarandant žmogiško orumo, neatimant žmogiškumo iš kitų“, – apie Laisvės kelią kalbėjo V. Čmilytė- Nielsen.
Ji atkreipė dėmesį į tai, kad Sausio 13-ąją žmonės bėgo šaudančių link, stengėsi kalbėti su kareiviais, žiūrėjo į juos kaip į žmones.
„Pasak liudytojų, Sausio 13-ąją griaudėjant tankų pabūklams, švilpiant kulkoms žmonės bėgo šaudančių link, o ne nuo jų. Pastatus gynę žmonės stengėsi kalbėti su kareiviais, mėgino įtikinėti, žiūrėjo į juos kaip į žmones, turinčius tėvus, brolius, seseris, pagaliau turinčius sąžinę, o ne vien kaip į rekrūtus, laikančius ginklą“, – apie žmogiškumą kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Ji priminė, kad „Pabaltijiečių memorandumą“ kartu su lietuviais, latviais ir estais taip pat pasirašė ir rusų disidentai, tarp jų – Andrejus Sacharovas ir Jelena Boner, jų parašai dar padidino dokumento svorį. Beje, pirmoji Laisvės premija buvo įteikta žmogaus teisių gynėjui ir Sacharovo bendražygiui Sergejui Kovaliovui.
„Vertinti žmogiškumą – tai mūsų laisvėjimo kelias" ,– akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Šiuo keliu žengdami, anot jos, atėjome iki Kovo 11-osios, jis atvedė į Šiaurės Aljansą ir Europos Sąjungą.
„Minėdami Sausio 13-ąją visada prisiminsime, kad laisvės keliu žengdami savo tikslą pasiekėme ir dėl tokių tarptautinių institucijų kaip Europos Parlamentas, ir tokių pasiaukojančių laisvės darbininkų kaip Petras Plumpa pastangų, ir Laisvės gynėjų, ir savo gyvybes sausio 13-ąją paaukojusių dėka“, – sakė V. Čmilytė- Nielsen.
Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vykstančiame Laisvės gynėjų dienos minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje taip pat kalbės Laisvės gynėjas Rimantas Olšinskas, generolo Jono Žemaičio-Vytauto dukterėčia Ana Luisa Monse, teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė.
2023 metų Laisvės premija bus įteikta Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui.
Europos Parlamentui skirtą apdovanojimą atsiims Europos Parlamento Pirmininkė Roberta Metsola.
Po minėjimo Seime vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje numatyta Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija.
Minint Laisvės gynėjų dieną, Seimo lankytojų centre vyks edukaciniai užsiėmimai, vaikų kūrybinės dirbtuvės. Seimo Laisvės gynėjų ir Vitražo galerijose koncertuos Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos mokiniai, Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos choras „Andante“, vyks istorinių vaizdo įrašų ir nuotraukų peržiūros.
Šeštadienį Seimo rūmuose rinksis parlamentinė Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, Seimo Sveikatos reikalų, Socialinių reikalų ir darbo komiteto, Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų atstovai. Planuojamas jų susitikimas su žuvusiųjų artimaisiais ir nukentėjusiais nuo Sovietų Sąjungos agresijos 1991 metais.
