„Šiandien labiausiai reikia ryžto, rimties, susiklausymo ir orumo – vertybių, kuriomis su mumis dosniai dalijasi Kovo 11-oji. Kai visi buvo tarsi viena. Kai gyvybinis poreikis turėti valstybę, apginti valstybę, gyventi savo valstybėje sukūrė mūsų dabartį. Šiandien, sekdami Kovo 11-osios keliu, mes kuriame ateitį savo vaikams ir vaikaičiams. Ir jų ateitis priklauso tik nuo mūsų“, – pirmadienį Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime Seime teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Vertinant naujausius iššūkius ir grėsmes būtent Kovo 11-osios žinia apie valstybę šiandien mums turėtų būti svarbiausia. Kovo 11-ojoje sukoncentruota neįkainojama vadavimosi patirtis iš sovietinės imperijos. Kurią kruvinu restauravimo procesu dabar mėginama atkurti Ukrainoje“, – teigė ji.
Seimo pirmininkė paminėjo, kad nors Lietuvoje turime tris svarbias progas kalbėti apie valstybę – liepos 6 d., Vasario 16 d. ir Kovo 11-ąją, pastaroji įgauna naują svarbą. Anot jos, viena iš pagrindinių Nepriklausomybės atkūrimo dienos, pamokų – valstybingumo stiprinimas.
„Vasario 16-ąją kalbame apie modernios, priklausomybės ryšiais nesaistomos, „demokratiniais pamatais sutvarkytos“ valstybės atkūrimą. (…) Tačiau dabar vis dėlto sakyčiau: vertinant naujausius iššūkius ir grėsmes būtent Kovo 11-osios žinia apie valstybę šiandien mums turėtų būti svarbiausia“, – teigė ji.
„O viena iš pagrindinių Kovo 11-osios pamokų yra susijusi su įsakmiu valstybingumo stiprinimu. Valstybingumo plačiąja prasme, neužsiciklinus ties svarbiais, tačiau vis dėlto antraeiliais dalykais“, – pabrėžė ji.
V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad toks valstybingumo stiprinimas – tai bendradarbiavimas su sąjungininkais, karinių pajėgų modernizacija, jos pajėgumų užtikrinimas. Visgi, anot jos, svarbus ir pasitikėjimo valstybė stiprinimas sukuriant ekonominę gerovę, saugią viešąją erdvę ir socialinį teisingumą.
„Be abejones, tai – kuo artimesnis bendradarbiavimas su mūsų sąjungininkais kuriant ir dislokuojant karinius vienetus Lietuvoje. Tai intensyvi karinių pajėgų modernizacija, kuri sparčiai didina mūsų kariuomenės kovinę galią. Tai ir pakankamas finansavimas, užtikrinantis moderniausią ginkluotę, normalias tarnybos sąlygas bei socialines garantijas“, – aiškino V. Čmilytė-Nielsen.
„Tačiau valstybingumo bei pasitikėjimo valstybe stiprinimas – tai ir ekonominė gerovė, saugios viešosios erdvės, socialinis teisingumas, palankus psichologinis klimatas ir dar daug kitų dalykų, nuo kurių priklauso, kiek esame patenkinti savo gyvenimu ir jaučiamės laimingi“, – pridūrė ji.
Signataras A. Saudargas: linkiu pasimokyti iš V. Landsbergio, kuris prieš 34 m. perspėjo apie grėsmes, bet ne spėliojo
Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Saudargas teigia, kad nors dabartinė Lietuvoje yra laisva, jai iškilusi grėsmė – panaši į egzistavusią 1990–1991 m. Anot jo, Lietuvos ateitis priklausys nuo visuomenės atsparumo ir politikų sugebėjimo įgyvendinti sprendimus.
„Šiandien, po 30 metų, nebereikia rinktis, kuriuo keliu eiti į nepriklausomybę. Valstybė atkurta, bet jos nepriklausomybei vėl iškilo grėsmė. Kaip ir tuomet, grėsmė yra reali. Kaip ir tuomet esame priklausomi nuo aplinkybių, nuo visuomenės atsparumo ir vienybės, vėl regime chaosą ir nežinome – simbolinė ar reali bus užsienio šalių parama“, – kalbėjo A. Saudargas.
Signataras palinkėjo naujai politikų kartai pasimokyti iš Vytauto Landsbergio, kuris perspėjo visuomenę apie iškylančias rizikas, bet ne pranašavo.
„Šiandien jau nauja karta yra atsakinga už valstybę. Vieno dalyko linkiu pasimokyti iš Vytauto Landsbergio, kuris anuomet – prieš 34 metus perspėjo apie pasirinkimo riziką, bet ne pranašavo, ne spėliojo, kas bus. Šiandien žmonės iš atsakingų pareigūnų laukia ne pranašysčių, bet sprendimų, savo konstitucinių pareigų vykdymo ir sutarimo, kaip ginti valstybę“, – aiškino jis.
