„Dėl Ukrainos mes tikėjomės konkretesnės formuluotės – tai yra akivaizdu. Buvo suformuluota Seimo nuomonė rezoliucijoje, ji buvo labai aiški ir tvirta, kad mes tikimės pakvietimo Ukrainai. Tam mes dėjome dideles pastangas“, – Eltai teigė Seimo pirmininkė.
„Šį kartą sprendimas palieka kartėlį, tačiau tai dar viena paskata mums stengtis labiau ateityje“, – sakė ji.
Anot politikės, Lietuvos pozicija dėl Ukrainos išsiskyrė savo drąsa. Ir nors galutinėse formuluotėse Lietuvos lūkesčiai atsispindėjo tik iš dalies, V. Čmilytės-Nielsen įsitikinimu, pripažinti teigiamą Vilniaus įtaką reikėtų.
„Dar kartą įsitikinome, kad Lietuvos pastangos yra labai prasmingos. Kas, jei ne mes, tą debatą stumtelėsime link drąsiausių sprendimų“,– teigė parlamento vadovė.
Apskritai, tęsė ji, į Vilniaus viršūnių susitikime priimtus sprendimus galima žiūrėti ir pozityviai.
„Pasibaigus šiam etapui, matyt, nėra prasmės labai sielotis, reikia tiesiog padvigubinti pastangas darant viską, kad padėtume Ukrainai. Jei vertinsime visus samito sprendimus – tiek karinis paketas Ukrainai yra solidus, tiek sprendimai, kurie yra svarbūs mums ir regionui“, – teigė ji.
„Jei kas nors prieš pusmetį būtų pasakęs tokius sprendimus, mes juos vertintume kaip teigiamus ir gerus“, – samprotavo parlamento vadovė.
Be to, akcentavo ji, pasiųstas ir signalas Rusijai.
„Karinis pagalbos paketas Ukrainai yra pakankamai įspūdingas – tai yra signalas, kuriuo Rusija, manau, nesidžiaugia“, – sakė politikė.
Antradienį NATO šalių lyderiai sutarė dėl esminio susitikimo dokumento – komunikato, kuriame numatyti sprendimai susiję su Ukrainos narystės Aljanse perspektyvomis.
Kyjivas tikėjosi gauti aiškų signalą dėl narystės perspektyvos, tačiau Vakarų lyderiai dar iki prasidedant susitikimui Vilniuje akcentavo, kad tęsiantis karui Ukrainai nebus leista prisijungti prie NATO gretų.
Po ilgų derybų dėl Kyjivo transatlantinės perspektyvos formuluotės susitikimo komunikate, Aljansas patvirtino, kad „Ukrainos ateitis yra NATO“. Taip pat sutarta atsisakyti narystės veiksmų plano (MAP), patvirtina ilgalaikė karinė parama. Taip pat nutarta oficialiai įsteigti NATO-Ukrainos tarybą ir suglaudinti dvišalius politinius ryšius.
Tačiau lūkesčiai dėl pakvietimo į NATO liko neišpildyti – komunikate nurodoma, kad tam kelias bus atviras tik tada, „kai sąjungininkai pritars ir kai bus įvykdytos sąlygos“. Visgi, kokie yra pastarieji reikalavimai, komunikate nenurodoma.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad „absurdiška“ nenustatyti Ukrainos narystės NATO termino. Taip jis teigė dar prieš paviešinant komunikate nugulusias kompromisines formuluotes.
Atvykęs į Vilnių V. Zelenskis NATO sprendimus dėl Ukrainos vertino pozityviau. Prezidentas tikino, kad nepaisant jo pareiškimų prieš atvykstant į Vilnių, Aljanso viršūnių susitikimo deklaracijoje aprašyti nutarimai jį džiugina.
„Nepakeičiau savo nuomonės. Svarbiausia yra bendras supratimas dėl sąlygų, kuriomis Ukraina gali tapti NATO nare. Nors ne visos detalės buvo paskelbtos viešai, man buvo labai svarbu, kad buvo pakartota, jog visa tai priklauso nuo saugumo situacijos ir nedviprasmiškai pareikšta, kad Ukraina taps NATO nare“, – baigiamųjų pasisakymų sesijoje Vilniaus NATO viršūnių susitikime žurnalistams trečiadienį pabrėžė V. Zelenskis.
Prezidentas pažymėjo, kad pastarąsias kelias dienas Vilniuje vykęs NATO viršūnių susitikimas priartino Kyjivą prie Aljanso. Nare, tikino prezidentas, Ukraina taps, kai nugalės agresorę Rusiją.
