„Nežinau istorijos niuansų, bet neturiu priežasčių nepasitikėti Lietuvos institucijomis“, – žurnalistams trečiadienį po susitikimo su Seimo pirmininke teigė S. Cichanouskaja.
Todėl, kaip pažymi Baltarusijos opozicijos lyderė, O. Karač turėtų sulaukti tokio sprendimo, kokį numato Lietuvos ir tarptautiniai teisės aktai.
„Jei Lietuvos saugumo tarnybos kai kuriuos žmones pripažįsta grėsme nacionaliniam saugumui, žinoma, tokie žmonės turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba deportuoti, vadovaujantis tarptautiniais įstatymais“, – teigė S. Cichanouskaja.
„Kiek žinau, Olga yra pripažinta teroriste Baltarusijoje, žinoma, ten ji būtų uždaryta į kalėjimą, bet su ja turi būti elgiamasi taip, kaip numato Lietuvos įstatymai“, – akcentuoja Baltarusijos režimo opozicionierė.
S. Cichanouskaja taip pat pažymi niekada su O. Karač nebendradarbiavusi.
„Niekada nebendradarbiavau su Olga Karač. Niekada nebendravome“, – pažymėjo S. Cichanouskaja.
„Nežinau daug apie jos veiklą, žinau tik, kad ji padeda baltarusių pabėgėliams (…) Žinau, kad ji gana negatyviai vertina mano veiklą, bet nėra būtina, kad visiems įtikčiau“, – teigia Baltarusijos opozicionierė.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Migracijos departamentas atsisakė suteikti prieglobstį aktyvistei iš Baltarusijos O. Karač, nes ji buvo pripažinta grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. Visgi tuo pačiu sprendimu jai buvo pasiūlytas leidimas vieneriems metams laikinai gyventi šalyje humanitariniais pagrindais.
Nuo 2014 m. sausio leidimą gyventi Lietuvoje turinti moteris pernai nusprendė prašyti politinio prieglobsčio, kai pajuto, kad Baltarusijos režimas mėgina pasikėsinti į jos gyvybę. Pasak O. Karač, leidimo laikinai gyventi šalyje nepakanka, kad ji jaustųsi saugi tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Visgi, kaip pirmadienį pranešė portalas „Delfi“, aktyvistė bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnyba, tvirtina portalo šaltiniai. Tačiau pati O. Karač šią informaciją kategoriškai paneigė.
Anot VSD, priežastys, lėmusios sprendimą, kad O. Karač kelia grėsmę valstybės saugumui, nėra tos, kurias ji išsako viešai.
Kaip pažymi Migracijos departamentas, jei asmens kilmės šalyje jo saugumui ir gyvybei gresia pavojus, toks asmuo negali būti grąžintas į savo kilmės valstybę – jis yra pripažįstamas pabėgėliu ir jam yra suteikiamas leidimas laikinai gyventi šalyje humanitariniais pagrindais.
