Po ilgai trukusios nulinės COVID-19 politikos Kinijoje, šalis atlaisvino suvaržymus ir leido kinams keliauti. Po staigių atlaisvinimų, vienas Šanchajaus ligoninių vyresnysis gydytojas teigė, kad 70 proc. didmiesčio gyventojų galėjo būti užsikrėtę COVID-19.
Į tai reaguodamos kai kurios pasaulio ir Europos šalys nusprendė atvykėlius iš Kinijos testuoti. Savo ruožtu Lietuva laukia bendro Europos Sąjungos sprendimo. Ar gali kilti nauja COVID-19 pandemijos banga ir kaip reikėtų užkirsti tam kelią?
Laidoje „Delfi rytas“ dalyvavęs S. Čaplinskas teigė, jog nuo COVID-19 ar nuo kito per orą plintančio viruso galėtume apsisaugoti, jei nekvėpuotume.
„Tai neįmanoma“, – sakė jis.
Kitos priemonės, kad ir neturėjimas kontakto, organizmo stiprinimas, pasak virusologo, tik mažina galimybes užsikrėsti.
„Turim išmokti gyventi su šiuo virusu“, – pabrėžė S. Čaplinskas.
Reaguodamas į tai, kad Lietuva laukia bendro ES sprendimo dėl to, kaip reikėtų elgtis su iš Kinijos atvykstančiais žmonėmis, virusologas teigė, jog bendri sprendimai yra svarbūs.
„Bet antra, reikia turėti ir savo galvą ir paties galvoti, ką galima ir reikėtų padaryti. Kai dabar kalba tos šalys, į kurias tiesiai atvyksta srautai turistų, kuomet lėktuvą galima imt ir patikrint, ir netikrint su tais skafandrais, pildyt anketas ir žiūrėt jų sertifikatus, ar jie pasitikrinę, ar ne <...>, tai kai kuriais atvejais, tam tikroms šalims galima būtų tai daryti, bet tai kainuotų gan brangiai ir reikėtų daryti tyrimus vietoje, iš karto atskridus. Tokiu atveju būtų galima ryškiai pristabdyti infekcijos vežimą“, – komentavo profesorius.
Susirgus gali suaktyvėti lėtinės ligos
Ar įmanoma, kad 70 proc. didmiesčio gyventojų Kinijoje gali būti užsikrėtę COVID-19?
S. Čaplinskas tokios informacijos neatmetė.
„Jie kvėpavo? Jie kvėpavo. Ten žmonės labai tankiai gyvena, kodėl gi ne, be abejo, kad taip gali būti.
Ir anksčiau buvo sakyta, kad virusas pasižymi tokiomis savybėmis, kad, kai mes bendraujame, kai nebūname totaliame lokdaune, o net ir kiniškas lokdaunas, vis tiek kažkiek ten žmonės bendravo, judėjo, tai kiekvienas iš mūsų susidūrėm, ar susidursim, su šiuo virusu, kas dar nesusidūrė.
Europa, Amerika kokį mes turime pranašumą: mes anksčiau pradėjome imunizacijos etapą ir pas mus yra visiškai mažai imlios visuomenės, kuri neturėjo jokio kontakto su virusu arba su skiepais. Kinijoje dabar yra atvirkščiai. Užtat kai atsilaisvino visuomenė, žmonės, kurie buvo neskiepyti, natūralu, kad jie užsikrėtė ir užsikrės šiuo virusu. Bet tai nereiškia, kad bet kuris iš mūsų, kuris jau esame persirgę, ar pasiskiepiję, ar ir viena, ir kita, kad susidūrę su virusu vėl neužsikrėsim“, – įspėjo S. Čaplinskas.
Virusas dabar, pasak jo, pavojingesnis tiems žmonėms, kurie neturi jokio imuniteto, arba tiems, kurie buvo persirgę, bet imunitetas išblėso.
„Infekcija pavojingiausia tiems, kas turi silpniausią imuninę sistemą <...> – senjorams ir bet kuriems kitiems, turintiems chroninių ligų. Beje, reikia atkreipti dėmesį, kad ne tik COVID-19, ne tik gripas, bet ir kiti virusai, kitos respiracinės infekcijos aktyvuoja ne tik imuninę sistemą, bet ir lėtines ligas, kurias žmonės turėjo“, – pasakojo profesorius.
Ir, pavyzdžiui, onkologinės, autoimuninės ligos, anot jo, gali suaktyvėti tiek COVID-19, tiek gripo, tiek kitų peršalimo ligų atveju.
Per ilgas užsidarymas dėl COVID-19, pasak pašnekovo, buvo ne tik Kinijoje, bet ir Lietuvoje.
„Nuo pat pradžių specialistai sakė, kad karantinas, lokdaunas, uždarymas maksimalų efektą duoda tris ar keturias savaites. Toliau jau neigiamos tokio uždarymo pasekmės gali būti didesnės uždarymo, o ne ligos“, – pažymėjo S. Čaplinskas.
Pasak jo, galime būti tikri, jog naujos COVID-19 atmainos atsiras.
„Kitas klausimas, kokios, kada, kaip plačiai jos išplis ar neišplis“, – pastebėjo pašnekovas.
Anot jo, gali atsirasti ir naujas virusas.
„Kad taip bus, nekyla abejonių, tik – pasikartosiu – klausimas, kada, koks virusas ir kiek daug problemų gali padaryti. Galų gale tirpstant ledynams ten surandami tie virusai, tokios gyvybės formos, kurios jau seniai buvo išnykusios. Bet jeigu jie pradės plisti, neaišku, kas gali atsitikti. Mūsų imuninė sistema neprisitaikiusi bus prie jų, neatpažins jų ir kovos su jais“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Pasak jo, pirmiausia, reikėtų kitaip komunikuoti apie situaciją tiems, kurie už tai atsakingi, pavyzdžiui, informuoti gyventojus apie tai, kad yra tiriamos vandens nuotekos, kad būtų galima pastebėti naujas atsiradusias COVID-19 atmainas.
Visą pokalbį su S. Čaplinsku žiūrėkite čia:
