„Panikos kelti neturėtume, nes situacija labai greitai kinta, dar nėra pakankamai aiški. Tų priemonių, kurių dabar imamasi, manyčiau, šiam etapui pakanka. Man atrodo, valandų, parų bėgyje informacijos apie naują mutaciją bus daugiau ir atitinkamai mes turime operatyviai ir greitai reaguoti“, – „Delfi TV“ laidoje „Delfi diena“ kalbėjo A. Matulas.
Anot jo, kol kas sunku prognozuoti, kokių žingsnių bus imamasi toliau.
„Pamenate, pirmos bangos metu ir dėl kelių atvejų buvo įvestas karantinas – nebuvo priemonių, nebuvo skiepų. Šiandien mes jau išmokome gyventi su delta viruso atmaina ir ekonomika auga, įstaigos veikia.
Viskas priklausys nuo to, kiek greitai ta nauja mutacija pateks į Lietuvą ir kiek ji bus pavojinga. Gali būti, jeigu patogeniškumas bus didžiulis, ir nedidelis atvejų skaičius privers šalį labiau izoliuotis, bet gali būti, kad ir toliau gyvensime kaip dabar su tam tikrais apribojimais atvykstantiems iš tam tikrų rizikingų šalių“, – sakė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.
Veryga: tai negera naujiena
Tuo metu buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga penktadienį naujienas apie PAR aptiktą atmainą pavadino ne kokiomis. Jis sako neturintis iliuzijų, kad pavyks užkirsti kelią naujam variantui patekti į Lietuvč.
„Jeigu pasitvirtins tie modeliavimo scenarijai, kuriuos man teko dabar matyti, skaityti ir kuriais dalinausi socialiniuose tinkluose, jeigu ši atmaina plis net greičiau nei delta atmaina, apie kurią kalbėjome, kad ji keletą kartų labiau užkrečiama nei prieš tai buvusios, tai negera naujiena, nes aš neturiu jokių iliuzijų, kad tik izoliacija parskridusiems asmenims mes sugebėsime užkardyti šitos atmainos patekimą“, – sakė A. Veryga.
„Tik laiko klausimas, kada ji pasieks Lietuvą“, – pabrėžė jis.
Jam nerimą kelia ir tai, kad daliai rizikos grupėje esančių asmenų, kurie iki šiol nepasiskiepijo nuo COVID-19, pavojus gali dar labiau išaugti.
„Bloga naujiena yra dėl to, kad jeigu mes tikėtumėmės, kad vakcinų efektyvumas net jei bus mažesnis, kažkiek išliks, mes esame nepaskiepiję dalies savo rizikos grupės gyventojų ir jei virusas plis greičiau nei visos kitos atmainos, reiškia, juos ir ta rizika pasieks greičiau. Manau, tos priemonės, kurių imasi ES, kitos šalys, yra iš esmės priemonės, kad laimėtume šiek tiek laiko dar paskiepyti didesnę dalį gyventojų ir galbūt šiek tiek pasiruošti ir sveikatos sektoriui“, – aiškino A. Veryga.
Jo nuomone, priemonių, kurių imasi Lietuva, šiuo metu užtenka.
Čaplinskas: tai gali būti pavojingiausia šio viruso atmaina
Virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas laidoje pabrėžė, kad kol kas dar neaišku, kiek ši atmaina gali būti pavojinga ir ar ji gali būti atspari šiuo metu naudojamoms vakcinoms.
„Pirmiausia klausimas, ar greičiau šis virusas plis ir kiek bus aktyvios vakcinos, nes mutacijos tokios, kokių anksčiau nebuvo stebėta. Iš vienos pusės tai, kad virusas labai greitai plinta kaip delta atmaina, dar pavojingiau nei labiau patogeniškas štamas. Ką pastebėjo PAR, jeigu kasdien buvo diagnozuojama maždaug po 200 naujų COVID-19 atvejų, tai trečiadienį jie diagnozavo virš 1200, o ketvirtadienį jau virš 2400 ir 75 proc. yra būtent naujas variantas B.1.1.529. Tikėtina, kad greitai jis gali tapti vyraujantis ten, kur jau pasirodė“, – prognozavo S. Čaplinskas.
Anot jo, naujos viruso atmainos virusologams nėra jokia naujiena, jų buvo tikimasi.
„Iš vienos pusės ten (PAR – „Delfi“) tik virš 40 proc. suaugusių gyventojų yra paskiepyta, bet iš kitos pusės ten labai aktyviai vykdoma stebėsena ir ten yra labai daug AIDS. Jeigu virusas ilgai užsibuvo žmogaus, kuris neturi ne tik kad specifinio imuniteto kovidui, bet ir apskritai nusilpusią imuninę sistemą, gali greitai vystytis atsparios viruso atmainos. Tikėtina, galbūt taip ir atsitiko.
Šiuo atveju panašu, kad iš vieno žmogaus buvo rasta, kad įvyko 50 mutacijų, tarp jų – 32 mutacijos smaigalio baltymo, kelios iš jų gali būti labai reikšmingos. Šiandien manoma, prognozuojama, kad tai gali būti kol kas pavojingiausia šio viruso atmaina“, – aiškino S. Čaplinskas.
Jo nuomone, šiuo metu logiška yra imtis priemonių, kurios padėtų sustabdyti naujos atmainos įvežimą.
„Kol dar neturime duomenų, kad virusas jau pasiekė Lietuvą (greičiausiai taip ir yra), bandyti sustabdyti jo įvežimą yra logiška, ko pačioje pradžioje nepavyko padaryti“, – laidoje „Delfi diena“ sakė profesorius.
