Liko gyva, bet žino, kad sūnus norėjo uždusinti. Ir iki šiol persekioja baimė, kad tai jis vis tiek gali padaryti – ateis naktį, kai ji miegos, ir uždėjęs pagalvę ant veido ją taip stipriai suspaus, jog išsivaduoti jau nebepavyks.
„Aš labai bijau savo sūnaus“, – susijaudinusi prisipažino garbaus amžiaus senjorė, daugybę metų dirbusi vienoje Vilniaus ligoninėje.
Paguoda senatvėje turėjęs būti sūnus virto tikru skausmu – moteris vis savęs klausia, ką ne taip gyvenime padarė, kad tokį pragarą turi išgyventi tada, kai turėtų džiaugtis savo nugyventų metų akimirkomis. O atsakymo nėra.
Na, taip, sūnus pastaruoju metu gėrė daug alkoholio, pernelyg daug ir be perstojo, bet jeigu jis girtas norėjo uždusinti, vadinasi, šis noras glūdėjo kažkur giliai širdyje ir esant blaiviam? Atsakymo nėra, bet mintys niekur nedingsta.
„O jeigu jis naktį ateis į mano kambarį?“ – ne kartą klausė moteris, savo bendraamžės draugės įkalbėta nebetylėti, atvykusiems policijos pareigūnams.
Jos sūnų į komisariato areštinę pareigūnai uždarė vos vienai parai – čia išsiblaivęs (sulaikymo metu buvo nustatytas 1,52 promilių girtumas) vyras grįžo atgal į namus. Pas mamą, su kuria beveik visą gyvenimą gyveno – tik keletui metų ją buvo palikęs, kai sukūrė savo šeimą, bet santuoka ilgai netruko.
„Su žmona išsiskyriau dėl mamos – žmona man sakydavo, kad neturiu laiko ja rūpintis“, – teisinosi vienturtis šios sūnus, pažymėjęs, jog tai, kas įvyko – didžiulė klaida ir dėl to kaltas tik alkoholis.
Labai daug alkoholio – be pertraukų kasdien gėrė visą mėnesį, kartais net nespėdavo pramerkti akių, kai ranka vėl ir vėl tiesdavo į butelį.
„Prisiekiu, kad nenorėjau mamos nužudyti, ją myliu ir ginu“, – kaip įmanydamas kitus bandė įtikinti vyras.
Tik, atrodo, jo atgaila nėra tokia nuoširdi, kaip sako – net dabar, kai vyras atsidūrė teismo salėje dėl smurto prieš motiną ir grasinimų ją nužudyti. O juk po įvykio praėjo ne viena diena.
Didžiulis skausmas ir pažeminimas
„Paskutiniu metu sūnus labai dažnai pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, tapo labai agresyvus, man nuolat grasina, kad mane uždusins su pagalvėmis ir neleis toliau gyventi, – policijos komisariate savo liūdną istorija atskleidė buvusi ilgametė medikė. – Neseniai grįžau iš ligoninės, kurioje buvau gydoma, o sūnus kasdien geria, mane vadina įvairiais necenzūriniais žodžiais, net pakėlė ranką prieš mane – kelis kartus trenkė į galvą.“
„Jis vis mane keikė ir sakė, kad aš nebegyvensiu – jis padarys taip, kad nebegyvenčiau“, – moteris su ašaromis akyse pasakojo, kaip sūnus ją mušė, spaudė rankas, vadino šlykščiausiais necenzūriniais žodžiais.
O ji susigūžusi kamputyje tik tyliai dejavo ir meldė, kad tai tebūtų tik baisus sapnas. Labai baisus, nieko daugiau, – tuoj atsibus ir viskas bus praeityje.
„Labai bijau savo sūnaus, jis tikrai gali mane nužudyti – net bandė mane dusinti su pagalve, – apie siaubingą realybę pasakojimą tęsė vilnietė. – Pagalvės buvo dvi, jis prieš tai manęs paklausė: „Su kuria norėtum būti uždusinta?“ Aš jo pradėjau prašyti: „Vaikeli, nedaryk šito, turėsi nuodėmę visam savo gyvenimui.“ Bet tai jo nesustabdė.“
Moteris neslėpė, kad dabar net bijo naktimis miegoti: „Mano kambarys nėra rakinamas, todėl jis galėtų ateiti ir mane uždusinti.“
Moteris sunkiai vaikšto, jai reikalinga nuolatinė priežiūra, bet prieš šešerius metus į jos namus atsikraustęs sūnus beveik nepadėdavo, todėl kartais į jos namus užsukdavo draugė – ji moterį ir apsiprausdavo, ir su ja pasikalbėdavo įvairiomis temomis.
„Ji nuvedė mane išsimaudyti, tada ir pamatė, kiek daug mėlynių ant mano kūno, – policijoje atviravo senjorė. – Iki tol nieko jai nebuvau apie tai sakiusi – nenorėjau. Bet ji pasakė, kad neturiu kentėti – privalau kviesti policiją ir padaryti tvarką su savo sūnumi.“
„Mane užmuš ir viskas?“
Ir tą pačią dieną paskambino – sūnus siautėjo namuose, o ji išėjusi į laiptinę telefone surinko bendrojo pagalbos telefono numerį.
„Man, žinokit, labai reikia patarimo, – paskambinusi telefonu 112 kalbėjo ji (kalba netaisyta). – Mano sūnus geria mėnuo ir gal dešimt dienų, paskutines tris dienas labai agresyvus, aš ir pas kaimynę jau buvau, nu bijau aš jo. Ir mėlynių man pristatė ant rankų jau... Jis dabar rėkė ant manęs „su..., ja tebia ubju“, nu žinot, o kadangi aš vaikštinėju su lazdele, ir lazdelę namie pamiršau, aš turiu ir cukrinį diabetą, buvau ligoninėje pas mane ir širdies nepakankamumas, žinot, aš nežinau, ką man daryti. Tiesiog tos trys naktys, jisai biškį pamiega, kažkur išeina, mano tabletes nuo spaudimo kažkokias gėrė. Mielas ponas, ką man daryti, paimtų pagydyti, nu nežinau, gal pas jį balti arkliai. Mane užmuš ir viskas? Ir su pagalve reikia būtinai man ant burnos, kad aš numirčiau?“
Kaip operatorius moteriai nurodė, kad į namus atvažiuos policija, ji pasakė, jog į juos net neis – pareigūnų palauks laiptinėje. Nes čia saugiau.
Pareigūnų apsilankymas namuose kaip reikiant nustebino senjorės sūnų – jis netikėjo, kad ši gali paskambinti pagalbos telefonu. Net tada, kai policininkai jį bandė išsivesti iš namų, vyras vis klausė, ar tai mama iškvietė pagalbą.
„Mama, mama“, – lyg mažas vaikas pradeda šaukti jis, bandydamas įteigti, jog nesupranta, ką jai blogo padarė, kad ši taip su savo sūnumi pasielgė.
Atgaila su pasiteisinimais
Teisme jis neigė, kad norėjo motiną nužudyti, tačiau pripažino, jog prieš ją smurtavo. Bet čia pat savo elgesiui surasdavo pateisinimą – esą ši jį išprovokuodavo.
„Anksčiau mama man sakė, kad tada, jai užmigs, aš jai ant veido uždėčiau pagalvę – kad ji nepabustų, nesikankintų, – savo tiesą bandė įteigti vienturtis sūnus. – Tada pasakiau, kad jai nuvažiavo stogas, bet klausiau, kuria pagalve uždusinti... Tada man pasidarė labai skaudu, juk kiekvienam tai būtų nemalonu.“
Vyras tikino, kad motinos niekada neskriausdavo, o keiksmažodžiai, apie kuriuos ji pasakojo policijos pareigūnams, esą skirti visiškai ne jai: „Aš kartais garsiai kalbuosi su savimi, mama tai girdėjo ir, ko gero, pagalvojo, kad jai sakiau. Todėl kai į namus atvažiavo policija, labai nustebau, nesupratau kas vyksta. Ir tikrai prieš ją nesmurtavau – aš mamą myliu, ją apkabinu, gal jai kas pasirodė, ją mušti man net minčių nebuvo.“
Sūnus teisme neneigė, kad vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau tikino, kad „ne iki sąmonės netekimo“.
„Tada man buvo sunku – taip, nesu šventas, bet prieš mamą nesmurtauju, ji – mano šeima“, – sūnus aiškino, kad garbaus amžiaus jo motina labai daug laiko praleidžia internete, kartais net iš rankų nepaleidžia telefono, o jis esą vis ją ragindavo nepaskęsti virtualiame pasaulyje, išeiti į kiemą.
„Mama nori ramybės, gyvena savo pasaulyje, nori, kad niekas netrukdytų, o aš jai trukdau – anksčiau ji džiaugėsi gyvenimu, o dabar jai nieko nereikia“, – vyras teigė, jog motinai net buvo pagrasinęs, jog išjungs internetą, o ji tuomet esą griebėsi atsako – pasakė, kad savo ruožtu iškvies policiją.
Jis neneigė, kad namuose buvo kilę konfliktų, bet ir čia pat surasdavo pasiteisinimą: „Ji yra provokatorė, todėl tada jos ir paklausiau, kurią jai pagalvę ant veido uždėti, kad nesikankintų. Iš pykčio.“
„Dabar jaučiu didelę gėdą prieš savo motiną – aš, kaip vyras, turėjau save sukontroliuoti, tai, ką padariau, tikrai nevyriška ir labai negražu“, – kalbėjo sūnus.
Teks mokytis keisti elgesį
Nors policijoje pasakojo apie nesutarimus su sūnumi, teisme motina, pasinaudojusi įstatyme numatyta teise, atsisakė duoti parodymus. Juk sūnus pasitaisė, suprato klydęs, žada klaidų nekartoti.
Už tai, kad smurtavo prieš motiną bei grasino ją nužudyti, teismas vyrą nuteisė – jam skirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė. Jos metu vyras įpareigotas nuo 23 iki 6 val. būti namuose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, jam taip pat uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Be to, teismas vyrui skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – jis turės dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
„Grasinimas nužudyti tai yra bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą, ien pagalvės uždėjimas ir laikymas jau laikomas baigta tyčine nusikalstama veika, – pažymėjo teismas. – Byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu atliko realius grasinimo veiksmus, tai matyti iš nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, iš nukentėjusios veiksmų, kad ji netgi nebūdama namie iškvietė pagalbą, realiai bijojo kaltinamojo, juolab, kad grasinimai nužudyti buvo kartu su fiziniu smurtu.“
| Bendrojo pagalbos centro numeris – 112. | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Specializuotos pagalbos centrų sąrašas ir kontaktai pagal savivaldybes: | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą: | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
