„Mano valdžia žinojo, kad ji (O. Goluskaitė – aut. past.) skolinga, iki paskutinės minutės Olga tikėjau, – sakė R. Petkelienė. – Kanceliarijoje visą laiką buvo skolinami pinigai, tai buvo įprastas reiškinys, tai ir Olgai skolinau, tai atrodė normalu. Tai nebuvo išimtis – pinigai buvo skolinami ir Seimo darbuotojams, ir Seimo nariams“.
Tai R. Petkelienė ketvirtadienio rytą pareiškė Vilniaus apygardos teisme. Ji taip pat prisipažino, kad patekusi į „katastrofišką situaciją“ pinigų skolinosi ir iš savo dukros, motinos bei tetos – daugiau kaip 50 tūkst. Lt įnešė į Seimo kanceliarijos kasą.
„Situacija buvo katastrofiška, įnešiau savo artimųjų pinigus, kad galėčiau žmonėms iš kasos išmokėti sumas“, – aiškino buvusi Seimo kasininkė.
Pasak jos, apie pinigų skolinimus O. Goluskaitei žinojo jos tiesioginė viršininkė – Finansų departamento direktorė Danutė Petrauskienė. „Ji niekada neleisdavo sakyti apie skolas, kad niekas nežinotų, jog tokie dalykai vyksta“, – sakė R. Petkelienė, patikinusi, kad direktorė ja pasitikėjo.
R. Petkelienė teigė, kad paskolos Seime buvo suteikiamos visais laikais, tačiau dalis pinigų nebuvo grąžinta net nuo 2006-ųjų. Pinigus, anot jos, skolinosi ir Seimo valdžia, kancleriai ir asmeniškai D. Petrauskienė.
Buvusi kasininkė taip pat pareiškė, kad 9 tūkst. Lt buvo pasiskolinęs ir Seimo narys Česlovas Juršėnas, tiesa, per D Petrauskienę.
„Aš manau, kiti asmenys pinigus grąžindavo, ir manau, kad Č. Juršėnas grąžino“, – sakė kaltinamoji.
Ji taip pat pažymėjo, kad asmeniškai buvo paskolinusi dabar jau buvusiam kancleriui Arvydui Kregždei, kuris liko skolingas 2 tūkst. Lt. „Dabar jis mane bijo susitikti, sakė, įpainiojai į reikalą mane – keista, kad šis reikalas dabar tapo mano vienos problema“, – kalbėjo moteris.
Tiesa, šiuos kaltinamosios žodžius ikiteisminio tyrimo metu neigė ne tik D. Petrauskienė, bet ir kiti liudytojai. „Manau, kad jie bėga nuo atsakomybės, nepripažįsta tiesos – iš žmogiškosios pusės manau, kad jie tiesiog saugo savo darbo vietą, prestižą“, – pareiškė moteris.
R.Petkelienė: nemaniau, kad manimi manipuliuoja
Savo kaltę iš dalies dėl pareikštų kaltinimų pripažįstanti R. Petkelienė teisme sakė, kad nepasisavino nė cento iš Seimo kanceliarijos kasos, todėl nesutinka su kaltinamajame akte nurodytais teiginiais dėl pinigų pasisavinimo. Tiesa, ji pripažįsta, kad iššvaistė 373 tūkst. Lt, tačiau dėl to Seimo kanceliarija ieškinį pareiškė O. Goluskaitei.
R. Petkelienė teisme pasakojo, kad O. Goluskaitę žinojo kaip buhalterę, kurią dažnai matydavo važiuojant tuo pačiu autobusu į darbą. „Tai nebuvo žmogus iš gatvės, ja pasitikėjau“, – buvusi kasininkė patikino nemaniusi, kad Seime gali dirbti pasitikėjimo nekeliantys asmenys (Nacionalinė sveikatos taryba nuomojosi patalpas iš Seimo kanceliarijos).
Ji pasakojo, kad sutiko paskolinti O. Goluskaitei pinigų, nes „įsijungė žmogiškasis faktorius – čia nieko tokio, pinigus grąžins“.
„Paskui įklimpau, labai dėl to pergyvenau, tai buvo labai baisus mano gyvenimo etapas, – sakė R. Petkelienė. – 2008-ųjų pabaigoje kasoje jau trūko 150 tūkst. Lt, tada patekome į aklavietę, bet vis tiek skolinau – tikėjau, kad Olga pinigus grąžins, nepagalvojau, kad ji manimi manipuliuoja, nepagalvojau apie savo šeimą, apie Seimo darbuotojus. Tikrai nežinojau, kad ji tuo metu lošia kazino – neįtariau, kad turi tokių priklausomybių“.
R. Petkelienė sakė, kad draugei pinigus pradėjo skolinti 2008-ųjų pradžioje – iš pradžių po tūkstantį ar du, pinigus O. Goluskaitė grąžindavo.
„Tai sukėlė pasitikėjimą, o vėliau sumos padidėjo iki dešimties tūkstančių – ji sakydavo, kad jai reikia pinigų, verslo reikalais važiuoja į Lenkiją, Vokietiją, reikia pinigų kelionei, – aiškino buvusi kasininkė. – Olga man visą laiką sakydavo, kad jai nesiseka, bet aš ją įtikinėdavau, kad pasiseks. Man buvo gaila žmogaus, neįtariau, kad ji vaidina. Aš tik norėjau jai suteikti pagalbą – nuoširdžiai skolinau pinigus”.
Kanceliarijos kasoje patikrinimų net nebūdavo
Pasak kasininkės, 2008 metų pabaigoje O. Goluskaitė pareiškė, kad jai trūksta pinigų butui įsirengti, ji negali pragyventi iš atlyginimo. „Ji visada pagrįsdavo, kodėl jai labai reikia pinigų – ir atrodė, kad žmogus atiduoda širdį, bet taip nebuvo“, – sakė R. Petkelienė.
Jos teigimu, 2009-ųjų pradžioje žadėjo parduoti savo butą ir taip grąžinti skolas. Tačiau taip neatsitiko, todėl esą O. Goluskaitė ėmė pasakoti, kad pinigų turėtų gauti iš prekybos akcijomis. „Ji tiesiog manimi manipuliavo, tai buvo netiesa, kad kiti žmonės jai padeda pinigus prasukti, nors aš tikėjau Olga – žmogus užėmė tokias pareigas, tokioje institucijoje dirbo“, – sakė R. Petkelienė.
Kad kasininkė yra paskolinusi pinigų O. Goluskaitei, pasak kaltinamosios, žinojo Finansų departamento vadovė D. Petrauskienė – esą visą laiką Seime buvo skolinami pinigai. Skolas moteris įformindavo ant negaliojančių kasos pajamų orderių, kuriuos laikydavo voke.
R. Petkelienė teigė, kad finansinės veiklos patikrinimai Seimo kanceliarijoje buvo atliekami formaliai, kasoje visą laiką buvo pinigų trūkumas.
„Kai Valstybės kontrolė ateidavo tikrinti, tik tada viskas buvo sutvarkoma, – sakė R. Petkelienė. – Mes tarnavome valdžiai, tas laikymasis instrukcijų buvo tik formalus – tai buvo daroma dėl Valstybės kontrolės. Mes sąžiningai stengėmės viską sutvarkyti, bet kitaip, nesilaikėme terminų. Iš tikrųjų patikrinimai kasoje niekada nebuvo vykdomi, todėl buvo sąlygos Olgai skolinti pinigus, nes jeigu iš tikrųjų būtų daromi patikrinimai, pinigų nebūtų galima skolinti. Aš pati surašydavau aktus, juos atspausdindavau, surašydavau likučius kasoje ir tada komisija pasirašydavo. Ir viskas. Realiai pinigai nebuvo skaičiuojami“.
„Ką jūs norite pasakyti, kad jūs iš kasos paimdavote pinigus ir skolindavote darbuotojams?“ – stebėjosi baudžiamąją bylą nagrinėjantis teisėjas Vladislavas Lenčikas.
„Taip, ir darbuotojams, ir Seimo nariams“, – atviravo moteris.
R. Petkelienė prisipažino, kad norėdama padengti įsiskolinimą iš savo dukros buvo pasiskolinusi 11,5 tūkst., motinos – 2 tūkst. Lt, o iš tetos – 6 tūkst. eurų ir 20 tūkst. Lt.
„Savo artimųjų sąskaita padengiau D. Petrauskienės ir Olgos įsiskolinimus“, – teisme sakė buvusi kasininkė.
Netvarka Seimo kanceliarijoje išaiškėjo prieš departamento direktorės D. Petrauskienės atostogas 2009-ųjų liepos pradžioje – Turto ir piniginių lėšų apskaitos skyriaus vedėja Nijolė Judinienė pastebėjo, kad pagal buhalterinius dokumentus kasoje yra per didelis likutis.
„Aš jai pasakiau, kad tiesiog paskolinau žmogui, – sakė R. Petkelienė. – Supratau, kad ji nuėjo pas D. Petrauskienę ir jai pasakė, nors dar iš karto N. Judinienė tylėjo ir bandė suprasti, kas įvyko“.
Pasak jos, N. Judinienė atsišvietė orderius dėl 350 tūkst. Lt skolos.
Moteris teigė, kad dar po savaitės, liepos 14-ąją, ją į savo darbo kabinetą pasikvietė tuo metu jau atostogaujanti D. Petrauskienė – ji liepė parašyti pareiškimą išeiti iš darbo, bet ant dokumento nenurodyti konkrečios datos. R. Petkelienė šį prašymą įvykdė, nors teisme aiškino netikėjusi, kad su ja bus susidorota.
Tuo metu kabinete buvo ir O. Goluskaitė – ji pasižadėjo artimiausiomis dienomis grąžinti 100 tūkst. Lt, o per savaitę – ir likusius pinigus. Tiesa, pažado neįvykdė, todėl nepraėjus nė savaitei Seimo kanceliarija kreipėsi į policiją.
Aiškino, kad departamento direktorė negrąžino pinigų
„Nesitikėjau, kad viskas taip baigsis, maniau, kad čia mane tik gąsdina, – aiškino R. Petkelienė. – Dalė Špakauskienė (Finansų departamento direktorės D. Petrauskienės pavaduotoja – aut. past.) darė revizijas, bet galvojau, kad D. Petrauskienė valdo situaciją, nes kasoje yra jos pačios baisi skola. Aš galvojau, kad patikrinimą atlieka tik formaliai“.
R. Petkelienė teisme aiškino, kad pinigus skolinosi ir Finansų departamento direktorė D. Petrauskienė. „Ji naudojosi tarnybine padėtimi, duodavo nurodymus, kiek sudėti į vokus, sakydavo, kažkam iš valdžios reikia“, – kasininkė teigė, kad visą laiką Seime buvo skolinami pinigai, o įsiskolinimai „eidavo iš metų į metus“.
Kasininkė taip pat pabrėžė, jog D. Petrauskienė dažnai ateidavo paimti vokų, kuriuos kaip paskolas nešdavo Seimo darbuotojams ir net viršūnėlei. „Nežinau, ar ji sakydavo teisybę“, – patikino kaltinamoji, tačiau pabrėžė, jog pati asmeniškai buvo paskolinusi pinigų po skandalo iš Seimo pasitraukusiam kancleriui A. Kregždei.
„Buvusiam kancleriui A. Kregždei 2 tūkst. Lt orderiukas yra išrašytas – jis išėjo pinigų negrąžinęs“, – sakė moteris.
R. Petkelienės teigimu, revizijos metu buvo nustatytas 120 tūkst. Lt trūkumas (be O. Goluskaitės 373 tūkst. Lt skolos), tačiau ji iš savo artimųjų sąskaitos padengė daugiau kaip 50 tūkst. Lt.
Likusi suma, pasak kaltinamosios, „susideda iš D. Petrauskienės asmeninių skolų“ – esą iš Seimo kanceliarijos kasos net buvo mokamos įmokos už jos draudimą. „Supratau, kad ji neišsitenka iš tų pinigų, kuriuos uždirba“, – teigė moteris.
Tiesa, šių savo teiginių moteris negalėjo pagrįsti – esą dar prieš kylant skandalui D. Petrauskienė pareikalavo atiduoti voką, kuriame buvo užrašytos jos skolos. „Tada buvau pasimetusi, diena buvo tragiška, sunku buvo orientuotis situacijoje“, – teisinosi R. Petkelienė.
„Visi kanceliarijoje žinojo, kad yra D. Petrauskienės skolos“, – tikino ji.
Kasininkės draugė pripažįsta kaltę
Savo kaltę dėl daugiau kaip 373 tūkst. Lt pasisavinimo visiškai pripažįsta ir O. Goluskaitė. Dėl didelio užimtumo teismas jos negalėjo apklausti ketvirtadienį – jos apklausa atidėta iki vasario 25-osios.
„Vyksta tyrimas, viską klausote, viską girdite, jokių komentarų“, – O. Goluskaitė teisme prieš žurnalistus atsivėrė tylos siena.
Valstybės kaltinimą palaikanti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Vilma Gužaitė teisme pagarsino, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai 47 metų R. Petkelienės kaltės iššvaisčius daugiau kaip 370 tūkst. litų, kuriuos apgaule įgijo 59 metų O. Goluskaitė, taip pat pasisavinus beveik 70 tūkst. litų, įrodymų. Šios lėšos priklausė Seimo kanceliarijai.
Beveik pusės milijono litų grynųjų pinigų kasoje buvo pasigesta prieš metus, 2009-ųjų birželį.
Pasak prokurorės, būdama visiškai materialiai atsakinga už jai patikėtas pinigines lėšas bei jų apskaitą ir turėdama įgaliojimus jomis disponuoti, R. Petkelienė nuo 2008-ųjų sausio iki 2009-ųjų liepos neteisėtai perleido O. Goluskaitei kasoje buvusius grynuosius pinigus – 373,5 tūkst. Lt. Šiuos pinigus kasininkė įvairiomis sumomis, nuo 500 iki 20 tūkst. litų, skolindavo O. Goluskaitei.
Ant buhalterinėje apskaitoje nebenaudojamų kasos išlaidų orderių blankų ar paprasčiausių popieriaus lapų R. Petkelienė surašydavo skolos raštelius. Pasak prokurorės, juridinės galios jie neturėjo.
Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad apie 65,5 tūkst. Lt stygius nepagrįstas netgi tais beverčiais rašteliais. Dėl to įtariama, jog R. Petkelienė šią pinigų sumą pasisavino 2009-ųjų gegužės–liepos mėnesiais. Nustačius, kad kasoje iš viso trūksta per 441 tūkst. litų, pernai liepos 17 dieną Seimo kancleris kreipėsi į policiją.
Bylos duomenimis, pusantrų metų O. Goluskaitė nuolat lankydavosi R. Petkelienės kabinete ir ją graudindavo pasakojimais apie paskolą butui pirkti, apie ją apgavusius verslo partnerius Vokietijoje ar Lenkijoje. Kasininkę ramindavo idėjomis, kaip grąžins nuolat augančią skolą.
Byloje Seimo kanceliarija yra pareiškusi 436 tūkst. Lt civilinį ieškinį. Beje, kai byla jau buvo perduota teismui, R. Petkelienė į Seimo kanceliarijos kasą pervedė 300 Lt.
Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai kaltinimus pareiškė tik pinigus iššvaisčiusiai kasininkei ir jos draugei – įtarimai dėl pareigų neatlikimo kitiems Seimo darbuotojams nebuvo pareikšti. Tiesa, DELFI žiniomis, Ekonominė policija dar tiria bylą ir dėl Seimo darbuotojų, kurie esą galėjo žinoti apie finansines aferas Seimo kanceliarijoje.