Už Lukašenkos veiksmų – Putino tikslai
Rasa Juknevičienė, Europos Parlamento narė, buvusi krašto apsaugos ministrė, laidoje „Iš esmės“ sako, kad nemaža atsakomybė šioje situacijoje gula ant didžiųjų pasaulio valstybių.
„Aš norėčiau tikėtis, kad bus sankcijų, o ar bus iš peties – negaliu pasakyti“, – kalba R. Juknevičienė.
„Man šioje situacijoje Rusija ir Baltarusija yra dvyniai teroristai, dvyniai diktatoriai, nes, be Putino už nugaros, Lukašenka nebūtų ryžęsis tokiems dalykams ir nebūtų toks drąsus. Čia rimti klausimai. Aš taip pat jaučiu, kad gal visgi didžiulė atsakomybė gula ant didžiųjų valstybių pečių, juk žinome, kad už Lukašenkos nugaros yra branduolinį ginklą valdantis veikėjas“, – sako R. Juknevičienė.
Anot jos, už Lukašenkos veiksmų visada yra Putino tikslai.
„Čia yra tokia šachmatų lenta. Aš nesu gera šachmatininkė, bet daug kas iki sekmadienio dienos įvykių sakydavo, kad Lukašenkos dar didesnis spaudimas Putinui naudingas, nes taip padedama apskritai ištrinti Baltarusiją iš Europos kontinento, Putinas to siekia. Kuo mažiau Vakarų Baltarusijoje, bent jau anksčiau taip buvo sakoma, tuo didesnė tikimybė, kad Putinas pasieks savo tikslus. Žinoma, po naujausių įvykių situacija keičiasi, ir aš pati esu šalininkė tos nuomonės, kad reikia visiškos ir absoliučios sulaikymo strategijos Lukašenkos atžvilgiu, be to, žinoma, reikia galvoti apie patį Putiną, nes Lukašenka dabar yra žaisliukas jo rankose“, – sako R. Juknevičienė.
Ragina ieškoti nestandartinių sprendimų
Paklausus, kas visgi galėtų atgrasyti Lukašenką nuo jau nebeprognozuojamų jo veiksmų, politikė tikino, kad reikia ieškoti nestandartinių sprendimų.
„Aš nežinau, vargu ar Lukašenką kas nors atgrasys nuo veiksmų. Jis įsitvėręs laikosi Putino, ir Lavrovas pasakė, kad po šio įvykio mes nepaliksime Baltarusijos bėdoje, kitos išeities nėra: turi būti visapusiška sulaikymo strategija – ekonominės, personalinės sankcijos. Juk dar yra neišnaudoti visi personalinių sankcijų limitai. Turėtų būti visiems OMON'o žmonėms, visiems, kurie susiję su tarnybomis, taikomos sankcijos, kad niekas negalėtų atvykti nei į Vilnių, nei į Graikiją.
Juk ten buvo didelė operacija, kur dalyvavo konkretūs žmonės. Nemanau, kad tai buvo tik iš Minsko virtualiai koordinuojama operacija. <...>. Reikia ir nestandartinių sprendimų, kurių galbūt šiandien mes patys nelabai žinome, bet būtina jų ieškoti“, – sako R. Juknevičienė.
Anot politikės, šalia savęs turime didžiulę saugumo problemą.
„Šiaip mes turime suvokti, kad šalia savęs turime ilgalaikę saugumo problemą. Aš vis dar tikiu, kad mano gyvenime Rusija taps kitokia, esu optimistė, ypač po to, kai Baltarusija sukilo, galvoju, kad ir rusai gali gyventi kitaip, bet tam reikia ilgalaikio plano.
Tačiau kalbant apie tą ilgalaikę grėsmę, kurią turime šalia savęs, aš, gimusi Sovietų Sąjungoje, okupuotoje Lietuvoje, vis dėlto sakyčiau, kad šis režimas, kuris dabar yra Kremliaus, net baisesnis kartu su Lukašenka sudėjus, nes jis apima ir nacizmą, ir bolševizmą, ir šovinizmą, nacionalizmą, ir Stalino baisiausius režimo įrankius. Galbūt jis pavojingas ir tuo, kad ne viskas taip akivaizdu, kaip buvo Sovietų Sąjungoje.
Pamažu Vakarai pradeda matyti ir šiandien jau yra visiškai kitaip, nei buvo prieš keletą metų. Aš tai jaučiu ir Europos Parlamente. Visos rezoliucijos Rusijos atžvilgiu priimamos didžiule balsų dauguma“, – sako R. Juknevičienė.
Laurinkus: Pratasevičius reikalingas kaip trilerio dalis
Mečys Laurinkus, buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas, laidoje pateikė ir savo įvykių versiją.
„Labai panašu, kad tai, kas įvyko Baltarusijoje ir apie ką mes visi kalbame, buvo speciali operatyvinė taktinė operacija. Aš sakau, kad labai panašu, pritariu Lietuvos prezidento nuomonei, jog reikia tarptautinio tyrimo ir atsakyti į absoliučiai visus klausimus. Tada bus galima galutinai pasakyti, kad tai – speciali operacija. Jeigu taip ir yra, tai esu šimtu procentų tikras, kad buvo numatytos visos galimos reakcijos. Kitaip nebūna. Jeigu daro specialiosios tarnybos, jeigu daro saugumas, faktas, kad jie apskaičiavo, kokia bus reakcija, kada ji bus, kokio lygio.
Nieko jiems netikėto čia neturėtų būti, kiek pažįstu šias sistemas. Nėra taip, kad darytų „bukas ir bukesnis“, – taip nėra. Jeigu jau yra apskaičiuota, tai jie rizikavo ir suprato, kuo rizikuoja. Jie rizikavo ir žinojo, dėl ko. Mano versija yra tokia. Manau, ryžosi tai daryti, nes jis jiems reikalingas, nebūtinai reikalingas tik tam, kad yra asmeninis priešas, bet egzistuoja viena aplinkybė, kuri, mano požiūriu, labai svarbi. Mes žinome, ir tai vyksta – kuriamas politinis trileris, kurį daro Baltarusijos KGB kartu su Rusijos, apie pasikėsinimą į Lukašenką.
Jis tęsiasi, jis nepabaigtas, maždaug už mėnesio bus prie jo grįžtama ir daroma ištisinė medžiaga – filmuota ir panašiai. Šiaip Pratasevičius reikalingas kaip šio trilerio, viso gaminio dalis. Jis bus nufilmuotas ir kalbantis, bus sumontuota, KGB moka tai daryti ir padarys“, – sako M. Laurinkus.
Anot jo, Vakarų spaudimas taip pat galėtų kiek koreguoti ir nulemti tolesnę situaciją.
„Jeigu bus stiprus Vakarų spaudimas, ir matys, kad jis reikšmingas, keis taktiką. Manau, kad šį kartą spaudimas bus daug didesnis, negu buvo iki šiol. O iki šiol, kaip matome, buvo personalinės sankcijos. Jeigu dabar bus apgalvotos... Manau, kad svarbu apgalvoti ir ne iš karto rėžti viską. Čia toks subtilus dalykas.
Juk ekonominės sankcijos liečia ir kitas valstybes, praktiškai gali liesti ir Lietuvą, atvirai sakau. Žiūrint, kokio tipo bus sankcija. Jeigu bus skraidymo, oro erdvės – tai jau kito tipo yra, galbūt sutiks valstybės ir su visomis sankcijomis, praktiškai su visomis, bet atitinkamai bus vertinama“, – pridūrė pašnekovas.
