E. Misiūno priesaiką, kaip numato įstatymai, priėmė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
E. Misiūnas 2015 m. buvo paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teisėju, tačiau jau 2016 m. gruodį jis sutiko tapti vidaus reikalų ministru Sauliaus Skvernelio vadovautoje Vyriausybėje. Vėliau, 2019-2020 m., E. Misiūnas dirbo krašto apsaugos viceministru.
2020 m. E. Misiūnas paskelbė dalyvausiantis ir dalyvavo Seimo rinkimuose su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Jis nebuvo išrinktas į parlamentą.
Tais pačiais metais E. Misiūnas pateikė prašymą Nacionalinei teismų administracijai iš naujo jį skirti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju. Vis dėlto prezidentas G. Nausėda šio eksministro prašymo netenkino. Tuo metu prezidentūra šį sprendimą motyvavo tuo, kad asmeniui, kuris nutraukė teisėjo karjerą dėl dalyvavimo politinėje veikloje ir nori grįžti į teisėjo pareigas, turėtų galioti tam tikras „politinio atšalimo“ laikotarpis. Dėl šio sprendimo E. Misiūnas kreipėsi į kelis teismus, tačiau jie atsisakė priimti jo skundus.
Praėjus keliames metams šalies vadovas kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl E. Misiūno grąžinimo į teisėjo pareigas, tačiau E. Misiūnas teisėju ir vėl buvo nepaskirtas.
Dėl šių sprendimų E. Misiūnas kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
