Nepagailėjo kritikos ministrui
Pastarosiomis dienomis G. Landsbergis dalijosi itin bauginančiais pareiškimais, nukreiptais į nepakankamą pasiruošimą Rusijos puolimo atveju. Buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis teigia, kad tokie ministro pareiškimai jam kelia įvairių klausimų.
„Jeigu mes žinome, kad dabartiniai užsakymai, kuriuos darome gynyboje vakar ir šiandien, ateis tik po 7 metų, tai reiškia, kad, jeigu tikėti ministro Landsbergio prognoze, nėra jokių šansų, kad Rusijos puolimo, kurį prognozuoja ministras, akivaizdoje, mes būsime visiškai nepasiruošę. Tada galima paklausti: kodėl, likus metams iki rinkimų, byrant valdančiajai koalicijai, taip ir nebuvo sutarta su prezidentu, nebuvo sutarta su opozicija ir nebuvo nieko padaryta, kad prieš porą metų mes konstatuotumėme šitą dalyką? Aš noriu nuraminti klausytojus ir pasakyti, kad, mano nuomone, ministrui trūksta holistinio požiūrio, tai yra reikia pasižiūrėti į viską visame vieningame kontekste“, – teigė A. Valionis.
Anot jo, vertėtų paklausti ekspertų, ar iš tikrųjų Rusijos situacija yra tokia gera, kaip teigia G. Landsbergis.
„Mano nuomone, Rusijos ilgalaikės ekonominės prognozės, 5-10 metų, o iš to seka ir galimybės ruoštis karui, yra silpnos, su viena sąlyga – jeigu mes iš konteksto neišmesime Ukrainos ir, jeigu nesusitaikysime su Ukrainos pralaimėjimu, jeigu jai visapusiškai padėsime“, – teigė buvęs užsienio reikalų ministras.
Pasak pašnekovo, tai, visų pirma, yra ministro darbas.
„Reikia prisidėti ir kalbėti, kad šitas nuolatinis Ukrainos rėmimas ir nuolatinė pagalba Ukrainai būtų tęsiama“, – teigė A. Valionis.
Lietuvos gynybos pajėgumai
Atrodo, kad prasidėjus karui Ukrainoje – Lietuva tikrai stipriai susiėmė šalies gynybos klausimais. Pasak atsargos pulkininko, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politikos analitiko Gintaro Bagdono, dabar, žvelgiant į situaciją, vertėtų tuos klausimus išskaidyti į atskirus segmentus ir esamos padėties pernelyg nedramatizuoti.
„Yra kariuomenės, gynybos pajėgumas. Pajėgumus, tiek kiek gauna išteklių, lėšų – kariuomenė vysto tuos pajėgumus ir yra tie planai. Nesutikčiau su vienu tokiu liūdnu vertinimu, kad niekas nepadaryta, nes padaryta, iš tikrųjų, labai daug, tik dar daugiau gal reikėtų padaryti. Vyksta planavimas, vyksta pratybos, vyksta pajėgumų vystymas ir tas ciklas eina vėl iš naujo, ir iš naujo. Reikia žiūrėti ne tik į mus, bet ir į NATO, nes mes esame NATO dalis. Reikia žiūrėti, ką daro mūsų šiauriniai kaimynai – latviai, estai. Kaip žvalgybos buvęs karininkas sakyčiau, iš Maskvos perspektyvos žiūrint, kad Lietuva, Latvija ir Estija – rusų akimis, yra vienas operacinis rajonas ir jis nėra labai didelis“, – teigė G. Bagdonas.
Anot jo, neapsakomai svarbu yra kalbėti ir apie patį visuomenės pasirengimą.
„Kariuomenė gal ir svarbiausią vaidmenį atlieka, bet mes, man atrodo, metų pradžioje ar praeitų metų pabaigoje jau pradėjome kalbėti apie būtinybę reformuoti, stiprinti visuotinį šaukimą, nes yra eilė visuomenėje kompetencijų, profesijų, kurios turi būti identifikuotos, parengtos atlikti krizių ar karo metu tam tikrus darbus, kurie reikalingi kariuomenei arba reikalingi, bet nebūtinai pačioje kariuomenėje“, – teigė politikos analitikas.
Jis išskyrė ir trečią, tačiau ne mažiau svarbų punktą, kuris reikalauja mūsų visų dėmesio.
„Labai svarbu, kad visa, ką mes darome, tai yra atgrasymo stiprinimas. Atgrasymas veikia tada, kai priešas, šiuo atveju Kremlius, tikrai neabejoja mūsų visais darbais. Čia yra ir tos visos žinutės, ir mūsų pačių tikėjimas, kad mes padarėme ir dar padarysime. Dramatizuoti nereikia, bet rusai vien pernai, per karo pirmus metus, uždirbo 500 milijardų JAV dolerių iš naftos ir dujų. Tai yra daugiau nei 2021 metais ir nežiūrint visų sankcijų. Čia jau reikėtų visiems labai garsiai šaukti, kodėl sankcijos nepakankamai veikia ir kodėl jie gali pirkti ginklus“, – teigė G. Bagdonas.
Kaip pastebi pašnekovas, rusai ginklus į frontą tiekia išties dideliais tempais.
„Dabar socialiniuose tinkluose vėl įvairių ekspertų yra platinami įvairūs skaičiai, kokius kiekius rusai sugeba pristatyti į frontą, į savo Ukrainoje vykdomą agresiją. Tegul tai prastos kokybės, bet tai yra ginklai, kurie naikina, kurie atlieka užduotis. Paskutiniu metu, tendencija yra tokia, kad rusai 3 kartus daugiau negu Vakarai Ukrainos kariuomenei teikia pajėgų. Tai irgi neramina“, – pasakojo jis.
Tiesa, pasak G. Bagdono, yra ir pozityvių žinių.
„Yra tam tikros technologijos, tam tikri naikintuvai, nedidelio diametro aviacinės bombos, kurias planuojama kitais metais pristatyti, kurios technologiškai labai sustiprintų, pačių ukrainiečių yra milžiniškos pastangos tūkstančius dronų dabar gaminti ir yra skelbiama, kad jie yra pasiruošę per 10 tūkstančių dronų „Kamikadzių“ pasigaminti“, – teigė jis.
Taigi, anot atsargos pulkininko, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politikos analitiko, reikia suprasti, kad viskas dabar sprendžiasi per klausimus Ukrainoje.
„Tiek mūsų politikai, tiek diplomatai ir visi, kas galime, turime viską daryti, kad Ukraina šitą karą laimėtų. Nuo to labai priklauso ir saugumas Europoje, ir, tame tarpe, mūsų šalyje“, – tvirtino G. Bagdonas.
Svarbi yra veiksmų visuma
Tiek opozicija, tiek pozicija, tiek Prezidentūra – visi sutinka, kad reikia didesnio finansavimo šalies gynybai, esą tai yra viena svarbiausių Lietuvos prioritetinių sričių. Tiesa, čia buvo siūlomi ir įvairūs gynybos mokesčiai, tad pasigirdo ir svarstymų, kad stipresnius užsienio reikalų ministro pasisakymus galima suprasti kaip bandymą atkreipti visuomenės dėmesį, kad ji būtų paruošta tam tikram visuotiniam krašto gynybos mokesčiui. A. Valionis teigė tokios galimybės neatmetantis, tačiau, jo manymu, drastiškai kalbėti apie tai tikrai nereikėtų.
„Mes turime labai gerą pagrindą, tai yra visų partijų sutarimą, kad tik saugumas garantuos bet kokius tokius mūsų žingsnius. Taigi, čia yra būtinas ir finansavimo nustatymas, nes pinigų, sukūrus rimtą koncepciją, rimtą sistemą – turi atsirasti. Toliau yra ir pilietinio pasipriešinimo ugdymas, ir kova su propaganda, ir įvairių hibridinio karo elementų neutralizavimas – visa tai yra pagrindų pagrindas ir, galima apibendrinant pasakyti, kad, žiūrint į santykį tarp NATO ir mūsų savarankiškos gynybos, stipri, gerokai padidinusi savo gebėjimus gintis Lietuva – tokiu būdu, perka bilietą į penktą NATO straipsnį. Ukraina rimtą pagalbą gavo tik tada, kai buvo įsitikinta ir pamatyta, kad ji yra nusiteikusi, pasiruošusi ir gali rimtai priešintis. Šią pamoką ir mums reikia išmokti“, – teigė pašnekovas.
Be to, anot A. Valionio, kadangi dėl visų šių klausimų pavyksta sutarti visiems, galbūt vertėtų visiems kartu aptarti tai, dėl ko nuogąstauja ministras G. Landsbergis.
„Jeigu jis turi informacijos, kurios mums nepateikė, tai reikia šaukti partijų susitikimą ir ruošti naują partijų susitarimą, kuriame būtų išklausyta, aptarta ir išnagrinėta visa tai, ką ministras norėtų pasakyti“, – teigė jis.
Privalomoji karinė tarnyba
Pastaruoju metu politikai itin dažnai akcentuoja ir visuotinio šaukimo idėją, tačiau tai, vis dėlto, vis lieka diskusijų lygmenyje, o kandžių pasisakymų dėl tokių svarstymų netrūksta ir iš visuomenės pusės. Pasak G. Bagdono, svarbu suprasti, kad, per privalomąją būtinąją karinę tarnybą, didžioji dalis piliečių įgauna pasirengimą ir tampa aktyviais rezervo kariais.
„Juk netgi jaunuolis ar jaunuolė, pašaukti į kariuomenę, pradžioje yra kaip moksleivis, jis ar ji dar mokinasi ir turi kažkiek laiko. Įsivaizduokite, jeigu mes parengiame gerokai virš 100 tūkstančio Lietuvos piliečių, kurie, teoriškai, galėtų būti pašaukti, bet, kad jie būtų gerai organizuoti, kad jie būtų apginkluoti ir, kad jie mokėtų ir galėtų tapti kariais – reikia ir karininkų, ir seržantų, ir specialistų įvairių sričių“, – aiškino jis.
Anot pašnekovo, svarbu suprasti ir tai, kad nebūtinai visi turėtų stoti į kovą su ginklu.
„Kaip aš minėjau, dalis Lietuvos piliečių – jų kompetencijos, pirmiausia, turėtų būti identifikuotos. Ar tai statybos darbuotojai, kurie galėtų įtvirtinimus statyti, ar tai jūs, mieli žurnalistai, kurie galėtų dirbti su viešaisiais ryšiais, kaip Ukraina dirba. Visi piliečiai turi žinoti savo vietą. Nebūtinai visi galbūt turi su ginklu kariauti ir taip niekada nebūna, ir dėl sveikatos, ir dėl kitų dalykų. Yra tam tikros kompetencijos, profesijos, kurios yra reikalingos. Gal svarbiausia yra suprasti – kas yra Lietuvos gynyba? Kas yra Lietuva? Tai esame mes, Lietuvos žmonės. Niekas iš oro neateis. Neateis marsiečiai“, – teigė G. Bagdonas.
Visą laidą rasite Žinių radijo portale:
