Pašnekovas pabrėžia, kad Ukrainoje nuotaikos yra gerokai ramesnės nei Vakarų žiniasklaidoje, kur matome didelį šios temos suaštrėjimą.
„Dabar yra be abejonės situacijos suaštrėjimas, tačiau pradžia karinio konflikto prasidėjo dar 2014 metais, kai mes kalbame yra ir ar bus karas, tai jis jau yra aštuonerius metus. Pajėgas Rusija pradėjo kaupti prie Ukrainos sienų jau gerokai anksčiau, tai yra jau sena tema.
O Ukrainoje pradžioje apie tai buvo labai daug kalbėta, dabar žmonės kažkiek pavargo nuo to, tarptautinėje žiniasklaidoje yra toks suaštrėjimas, bet Ukrainoje žmonės mažiau reaguoja į šią situaciją. Bendrai aš vertinu, kad ši situacija nebus kažkaip greitai išspręsta, manau, kad nebus kažkokio suaštrėjimo karinio.
Manau, kad tai yra derybų pradžia Rusijai ir Rusija derasi ne dėl Ukrainos, o gerokai dėl didesnio masto klausimų ir Ukraina yra įkaitas tam, kad Rusija gautų tai, ko ji siekia, kad apgintų savo interesus. Taigi manau, kad tai yra tik derybų pradžia ir laukia ilgas procesas“, – sako jis.
Tikina, kad Rusija nepajėgi plataus masto konfliktui
Laidoje jis sureagavo ir į dažnas Rusijos žiniasklaidoje pasirodančias provokacijas. Anot jo, tai nėra nauja, net ir tai, kas rodoma šiomis dienomis.
„Manau, kad į visa tai reikėtų žiūrėti be didelio sureikšminimo ir panikos. Tokie vaizdai nėra naujiena, pasižiūrėjus Rusijos televiziją, ten nuolatos yra naratyvai taikomi tokie, kad Ukrainoje yra fašistai, kurie užpuls Rusiją. Taigi čia nieko naujo, mano vertinimu, tuo tarpu didelio masto ataka mažai tikėtina, nes Rusija tam dabar nepajėgi, ekspertų vertinimu, ji yra nepajėgi, nes tie kariai, kurie sutelkti prie sienų, apie šimtas tūkstančių, o galbūt daugiau, yra nepakankamas kiekis. Ukrainai, Vakarų ekspertų vertinimu, reikėtų nuo trijų šimtų tūkstančių iki vieno milijono karių.
Tiek karių Rusija neturi ir jeigu ji pradėtų juos mobilizuot ir kaupti, visa tai užtruktų daug laiko, todėl didelio masto ataka yra mažai tikėtina, nes Rusija pralaimėtų. Galbūt ji prasibrautų iki Kijevo, bet anksčiau ar vėliau turėtų iš jo išeiti. Pagal naujausias sociologines apklausas, trečdalis ukrainiečių yra pasiruošę ginti šalį ginklu, todėl Rusija, net atėjusi iki Kijevo, ji nesugebėtų išlaikyti valdžios, o tai, manau, būtų galas Kremliaus valdžiai. Tai būtų didžiulis netekimas finansinių ir karinių išteklių, manau, Rusija tai supranta“, – tikina jis.
Audickas: Putinas geras derybininkas
Pastaraisiais mėnesiais buvo nemažai žinių apie tam tikras Vakarų bei Putino derybas, jų laukia ir ateityje. A. Audickas tikina, kad Rusija dabar negali prarasti savo veido ir kažką išsiderėti vis tiek turės.
„Manau, kad Putinas yra geras derybininkas, greičiausia, kad turi planą maksimum, ir turi savo planą minimum. Galbūt per vidurį jis pasieks kažkokį susitarimą. Planas maksimum turbūt būtų suburti buferines šalis per visą Vakarų perimetrą, įskaitant ir Baltijos šalis, tai, greičiausia, visiškai neįmanoma šiuo metu, ir jis tai supranta. Bet Ukrainos klausimą jis turbūt gali išspręsti, Gruzijos – taip pat gali išspręsti, man sunku pasakyti, ką galima susiderėtėti, bet, manau, kad ir patys Vakarai bus pasiruošę eiti į kažkokį kompromisą“, – svarsto pašnekovas.
„Sunku pasakyti, kas bus sutarta ir kokia forma. Vienas dalykas yra žodinis susitarimas, kitas – rašytiniai susitarimai, mes suprantame, kad Vakaruose yra demokratija ir vieno lyderio žodinis pasakymas iš Vakarų pusės jis gali mažai ką reikšti. Man sunku suprasti, kokia forma tai (susitarimai, derybos) galėtų būti. Nespekuliuosiu, ką Putinas gali sutarti, manau, jis pats geriau tai supranta, tiesiog, manau, visiems bus paprasčiau leisti Putinui išlaikyti savo veidą ir leisti jam atsitraukti, nes kitokiu atveju Putinui bus labai sunku atsitraukti, nors jis pats išprovokavo tokią situaciją, turint omenyje jo charakterį, kaip jis projektuoja save, tai yra per jėgą.
Jeigu jau jis jėgą parodė, dabar jam atsitraukti jau nėra kaip – jis turės kažkaip išsaugoti savo veidą. Tam, kad tas veidas būtų išsaugotas, turbūt kažkas bus suderėta“, – sako buvęs Ukrainos ministro pirmininko patarėjas.
