Prieš keletą dienų Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, turintys Laisvės gynėjo Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūno teisinį statusą, pareiškė susirūpinimą Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybės veiksmais, sprendimais ir retorika. Pasak jų, vadovybė ignoruoja gynybos priemonių prioritetus ir aukšto rango NATO ekspertų siūlymus bei rekomendacijas. Visa tai esą nepateisinama ir kuria itin nepalankią pilietinę atmosferą.
Anušauskas į šį atvirą laišką sureagavo išvardindamas, kas padaryta, ir kokia situacija buvo seniau.
„Atviro laiško autoriams norėčiau padėkoti už suteiktą progą parodyti kas padaryta ir daroma. Gal net kariuomenė neatsisakytų kai ką autoriams (esant jų norui) parodyti, kas faktais paneigtų kai kuriuos išankstinius įsitikinimus“, – rašė jis.
Būtent į šį įrašą pirmadienį sureagavo krašto apsaugos ministru praėjusią kadenciją dirbęs R. Karoblis.
„Neslėpsiu, buvau šokiruotas ministro įrašo. Įspūdis toks, kad iki šiol valstybės saugumu ir kariuomenės stiprinimu nesirūpino niekas. Bet atėjo Anušauskas ir išsprendė visas problemas. Gal netgi Lietuvos kariuomenę sukūrė, o galbūt net Lietuvos valstybę atkūrė“, – rašo jis.
Buvęs ministras pridūrė suprantantis, kas yra PR, „bet blefo ribos irgi kažkokios turi būti“.
„Po 2020 metų rinkimų tikėjausi, kad perduodu krašto apsaugos vairą į padorias ir patikimas rankas. Deja… Suprantu, kad šis įrašas padarytas po atviro visuomenininkų laiško ministrui. Matyt, ir čia – bendravimo su valstybės saugumo stiprinimu besirūpinančiomis organizacijomis krizė.
Dėl konkrečių priekaištų, kas nebuvo padaryta iki 2020 metų pabaigos? Tikiuosi, ministrui jo komanda yra informavusi apie terminus, per kiek laiko įvykdomi viešieji pirkimai, sudaromi kontraktai, kiek laiko vyksta gamybos procesas ir kt. Tai yra ilgalaikis procesas, būtinas tęstinumas. Todėl dauguma darbų, kurie vykdyti prieš 2020 m. gruodį, davė rezultatus dabar“, – dėsto R. Karoblis.
Tokį finansavimą vadina dugnu
Jo teigimu, antra priežastis, kodėl 2014 m. prasidėjusios Rusijos agresijos prieš Ukrainą metu buvome visiškai nepasiruošę, buvo gynybos finansavimo lygis.
Esą nežiūrint ministrės R. Juknevičienės pastangų, konservatorių vadovaujamos Vyriausybės paruoštas 2013 metų biudžetas numatė 0,77 proc. nuo BVP gynybai, kas, R. Karoblio vertinimu, buvo absoliutus dugnas: ginkluotės pirkimo ir infrastruktūros kūrimas buvo visiškai sustabdytas, batalionai buvo tušti.
Anot jo, deja, Lietuva nesimokė iš 2008 metų Rusijos agresija prieš Sakartvelą, asignavimai krašto apsaugai tik mažėjo. 2 proc. finansavimas būtų suteikęs galimybę jau visai kitokiems pajėgumams.
Jis išvardijo pagrindinius darbus, atliktus 2016 m. – 2017 jo vadovaujamos Krašto apsaugos ir LK komandų:
– Atkurta brigada Žemaitija, įsteigti Kunigaikščio Margirio pėstininkų ir Brg. Generolo M. Pečiulionio artilerijos batalionai, Ryšių ir informacinių sistemų batalionai, „Geležinio vilko“ brigados logistikos batalionas. Nuolat didinama šių dalinių parengtis.
– Sukurtos šiuolaikinius poreikius atitinkanti karinių pirkimų ir karinės infrastruktūros sistemos. Gaila, kad nuo 2021m. kurį laiką šias struktūras kūrę ir jose dirbę žmonės buvo nevertinami ar net niekinami.
– Išvystyti kibernetiniai pajėgumai. Deja, „kadrų valymo“ politika neaplenkė ir šios srities.
– Pačios kariuomenės ir konkrečių jos pajėgų stiprinimas. Jeigu 2014 metais esantys batalionai buvo apytuščiai, netgi vykę svarstymai dėl kai kurių jų naikinimo, tai 2019 metais į visus LK dalinius vyko rimti konkursai. Padėtis buvo tokia, kad dar 2017 metais nemaža kariuomenės dalis buvo apginkluota iš labdaros gautais AK-4 pėstininkų ginklais, o kai kurie daliniai – net „Kalašnikov“, nekalbant jau apie kulkosvaidžius, minosvaidžius granatsvaidžius, neturėta naujų uniformų. Situacija buvo keičiama greitai. Vystomi KASP pajėgumai. Buvo vystomi anksčiau pradėti projektai dėl PKM „Vilkas“, savaeigės artilerijos „Panzerhaubze2000“, pradėtas NASAM projektas, JLTV „Oshkosh“ šarvuočių, sraigtasparnių, papildomų „Javelin“, logistikos pajėgumų pirkimai.
–Trys kariniai miesteliai (Rokantiškės, Šilalės raj., Šiauliuose) PPP pagrindu. Pasak R. Karoblio, A. Anušauskas pristato kaip jo pasiekimą. Sunkiausias valstybinės įstaigos darbas tokio masto projektuose yra sąlygų apibrėžimas ir derybos projektų vystytojais, ir ties tuo dirbo didelė ministerijos komanda. Naujajai ministerijos vadovybei sutarys dėl šių projektų buvo pateiktos pasirašymui visiškai paruoštos, „ant lėkštutės“, 2021 sausiui. Pasiekti maksimalūs rezultatai (pagal laiką ir finansavimą) kitos infrastruktūros plėtroje.
„Galima būtų tęsti ir tęsti, ką tuo metu atliko KAM ir LK komandos“, – rašė jis ir pakomentavo konkrečius priekaištus.
– Amunicijos atsargos. Turbūt A. Anušauskui yra žinoma, kad amunicijos parduotuvėje nenusipirksi. Padidėjus finansavimui, į amuniciją buvo investuota (sudaryti NATO kontraktai) sumos skaičiuojamos šimtais milijonų. Džiaugiausi, kad amunicija jau atėjo (ar ateina) – tiek 155mm, tiek Vilkams, tiek kitiems pajėgumams. Priešingu atveju, Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje neturėtume nieko.
– Amunicijos sandėliai – dėti amunicijos būtų kur – Linkaičių arsenale vietos tikrai buvo daug. Bendrai su Kariuomene priėmus sprendimą dėl atsargų decentralizavimo buvo paruošti konkretūs planai, atliekami projektavimo darbai, vykdomi viešieji pirkimai dėl statybų. Džiaugiuosi, kad šie projektai įgyventi šiuo metu.
– NASAMS – sutartis pasirašyta 2017 metų pabaigoje. Sistema pagaminta ir pateikta per rekordiškai trumpą laiką. Buvo intensyviai ruošiami kariai valdyti šias sistemas. Sudaryti ir kontraktai dėl raketų tiekimo. NASAMS baterija turėjo pasiekti savo karinį pajėgumą 2021 metais.
PKM „Boxer“ „Vilkas“ – taip, iš gamintojų buvo pareikalauta ištaisyti broką (toks buvo bendras KAM vadovybės ir LK sprendimas), ir iki šių sąlygų įvykdymo atsisakyta priimti kitas PKM. Sutartys nebuvo keistos, kadangi buvo mūsų naudai – gamintojas turėjo mokėti nemažus delspinigius, turėjo griežtus įsipareigojimu laikytis kokybės standartų. Turėjome dilemą, atsižvelgiant į tai, kad PKM galėjo būti naudojamos 98 proc. koviniu pajėgumu, ar – priimti visas pagamintas mašinas ir po to reikalauti broko ištaisymo, ar atsisakyti priimti likusias, tuo padidinant spaudimą gamintojams. Atsižvelgiant į tuo metu buvusį saugumo rizikų lygį, nusprendėme taikyti antrąjį variantą, suprantant, kad esamos 20 mašinų leidžia atlikti personalo mokymus.
Teigia girdintis pirmą kartą
„Pirmą kartą girdžiu apie 2017 m. duotus NATO pažadus dėl infrastruktūros. Atvirkščiai, NATO EFP kovinės grupės kariai reiškė padėkas už esamas sąlygas, kurios buvo geriausias iš visų 4 šalių (PL, LT, LV, EE) ir greičiausiai suteiktos. Taip, vidutinės trukmės perspektyvoje reikėjo naujos infrastruktūros, o tam vyko derybos su Vokietijos kolegomis, įskaitant ir naštos pasidalinimo. Priekaištų nesu sulaukęs jokių. Dėl Mokomojo pulko – tai tiesa. Buvo ieškoma ir randama kitų sprendimų – šauktiniai batalionuose. O kita – finansavimo trūkumas“, – rašė jis.
Be trijų karinių miestelių projekto (žr. aukščiau), anot R. Karoblio, pastatytos naujos kareivinės Kunigaikščio Vaidoto ir Kunigaikščio Kęstučio batalionuose, remontuotos dauguma esamų kareivinių, pastatyta karinės technikos remonto bazė savaeigei artilerijai Rukloje, įsibėgėjusios PKM Rukloje ir pradžia Alytuje. Be šių veiksmų po nuo 2021 m. realių rezultatų esą nebūtų pasiekta.
– Sutartys be atsarginių dalių tiekimo. Dalis – buvo tokių seno pavyzdžio sutarčių. Tačiau priimtas bendras KAM vadovybės/LK sprendimas, kad sutartys (pirkimai) vyktų su atsarginėmis sutartimis arba kad būtų iš anksto užtikrinamas atsarginių detalių tiekimas. Numatyta, kad kartu su įrangos pirkimais turi būti numatyti ir finansai atsarginėms dalims, kitų eksploatacijos kaštų dengimui.
– Rezervistų skaičius. Susijęs su mokymų baze, poreikiu pirmiausia koncentruotis į šauktinius. Perspektyvoje numatant padidinti rezervistų skaičių jau naujos kartos, nuo 2015 m. privalomąją tarnybą atlikusių karių atžvilgiu. Pasirinktas vienas iš dviejų „blogų sprendimų“, kuriam buvo pritarta LRS NSGK, kurio aktyvus narys buvo p. A. Anušauskas.
– Šalių sąjungos finansavimas. Vienas iš finansavimo prioritetų buvo kuo greitesnis pajėgumų padidinimas. Todėl ir buvo teikiamas didesnis finansavimo prioritetas, pavyzdžiui, KASP. Kita vertus, buvome atviri naujoms finansavimui tų ŠS iniciatyvų, kurios duoda didesnę pridėtinę vertę saugumui ir visuomenės atsparumui (pavyzdys, Jaunųjų šaulių ir Kovinių šaulių programos).
Jis pakomentavo priekaištus dėl informacijos neteikimo. Pasak R. Karoblio, visa detali informacija buvo teikiama Seimo NSGK, visuomenei taip pat buvo teikiama informacija tiek apie pažangą stiprinant kariuomenę, tiek apie laiką ir finansus reikalingą tolesnei krašto apsaugos sistemai modernizuoti.
„Taip, plačiajai visuomenei nebuvo teikiama konfidenciali informacija, skirtingai, nuo dabartinės ministro praktikos. Abejonių dėl padėties – „ne tik kariuomenės palaikymui, bet – net ir per ilgą laiką – ir investicijoms į ginkluotę ir įrangą“. Jei nuo narystės NATO būtume skyrę gynybai bent 2 proc., vykdydami savo įsipareigojimus (o ne nuo 2018 m.), jei būtume išmokę 2008 m. Rusijos agresijos prieš Ukrainą pamokas, jeigu nebūtų konservatorių vadovaujamos Vyriausybės finansavimo krašto apsaugai „duobės“, kariuomenės pajėgumas 2020 m. pabaigoje, o ir dabar būtų visiškai kitoks“, – apibendrino R. Karoblis.
Anušauskas išvardijo trūkumus, kurie buvo jam pradedant dirbti KAM
Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas šeštadienį feisbuke aprašė, kokią krašto apsaugos sistemą rado pradėjęs eiti ministro pareigas.
„Gal sukauptos amunicijos atsargos? Ne. Tiesa sakant nėra ir kur kaupti – tais metais pradėtas statyti vienintelis naujas amunicijos sandėlys. Gal jau veikė įsigyta vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos NASAMS sistema? Ne. Ji net nebuvo perduota kariuomenei. Kita vertus be raketų ji buvo neveiksni. Gal gavus pirmas ir vieninteles tuo metu 20 pėstininkų kovos mašinų buvo pareikalauta iš gamintojų ištaisyti broką, kad šios mašinos veiktų? Dėl to ir vėlavimo nepakeista nei sutartis, nei imtasi kokių nors veiksmų. Gal įgyvendintas 2017 m. duotas pažadas NATO kovinei grupei įrengti infrastruktūrą? Ne. Nebuvo nė pirštas pajudintas, kad Rukloje iškiltų sutarta logistikos bazė ir kareivinės. Banaliai perduotos lietuvių karių kareivinės, o kariai iškraustyti į konteinerius. Mokomasis pulkas liko be bazės šauktinių mokymui ir šaukimo plėtrai. Gal pastatyta nors vienos naujos kareivinės, karinės technikos remonto bazės? Gal sudaryta bent viena sutartis lietuviškų kovinių dronų vystymui? Ne. Ir dar kartą ne“, – rašė A. Anušauskas.
Jo teigimu, buvo priešingai – esą buvo toleruojamos sutartys be atsarginių dalių tiekimo užtikrinimo.
„Gal kas uždavė klausimą kodėl į aktyvaus rezervo mokymus buvo kviečiama vos 800 ar 1000 rezervistų per metus? Kodėl Šaulių sąjungai buvo skiriamas vos gyvybę palaikantis vegetacinis šešis kartus mažesnis biudžetas? Gal kariuomenė turėjo minų ar granatų perteklių? Ne. Nei klausimų tuomet kėlė, nei tikrą informaciją visuomenei teikė. Visi buvo nežinioje. Tikroji padėtis buvo po stora dūmų uždanga. Kažkas judėjo, bet dėl per mažai didinamo biudžeto visko užteko tik kariuomenės palaikymui“, – rašė ministras.
Politikas išvardijo ir pradėtas iniciatyvas.
„Dabar, praėjus daugiau kaip trims metams, kai Seimui 2022-2023 metais skyrus papildomus 1,7 mlrd.eur užkamšėme minėtas pajėgumų ir amunicijos trūkumų skyles, galima kelti naujus klausimus, bet ne senus. Patrigubinom aktyvaus rezervo karių mokymus, priskyrėme juos prie konkrečių dalinių. Kuriam kariuomenės infrastruktūrą ir tik šiais metais 2400 karių gyvens nebe konteineriuose. Plius sąjungininkams jau pastatytos ir veikia trys didelės karinės stovyklos tūkstančiams karių. Vidutinio nuotolio oro gynybos sistema veikia, sudaryti sandoriai dėl jos trigubinimo. Savaeigės artilerijos pajėgumas irgi pilnai veikia. Sudarytas sandoris dėl jų padvigubinimo. Pėstininkų kovos mašinolų „Boxer/Vilkas“ turime keturis kartus daugiau ir gautos visos 89-ios veikia be apribojimų. Joms įsigyti pilni amunicijos komplekrai. Amunicijos sandėlių šiuo metu statoma ar pastatyta 40, o tai tūkstančiai tonų naujos amunicijos, kurios pastaraisiais metais ir ypač šiemet įsigyti rekordiniai kiekiai. Pagaliau kariuomenė turi bent dalį atsargų“, – rašė A. Anušauskas.
Jis pabrėžė, kad ir atsargų, ir pajėgumų reikia dar daugiau.
„Žinoma, kad plėtodami kariuomenės nacionalinius pajėgumus šiuo metu atsirėmėme į finansinių resursų lubas, bet tai nereiškia, kad viskas sustojo. Šiais metais beveik milijardas eurų skirta ginkluotės, amunicijos, atsargų įsigijimui (ir beje toks didėjimas buvo ir Vyriausybės ir viso Seimo užkoduotas biudžete). Gal prieš ketverius metus taip buvo? Ne. Tuo metu toks buvo visas krašto apsaugos biudžetas.
Tik kariuomenės pajėgumų vystymas atitolina konvencines grėsmes. Tik investuodami į krašto apsaugą galime kalbėti apie rizikų valdymą. Ir kariuomenė visada ruošiasi tik ateities scenarijams. Karai nebūna vienodi. Bet savo pasirengimu bet kokiems scenarijams mes turime/ galime garantuoti savo šaliai ir visuomenei ramybę bei taiką. Be bauginimo ir krašto apsaugos darbų dirbtinio nuvertinimo dėl kelių rinkiminių reitingų balų“, – pridūrė ministras.
