Dėl to esą svarbu, kad europiniu lygmeniu sprendžiant energetikos klausimus prezidentas ir Vyriausybė veiktų kartu, arba šie klausimai būtų patikėti tik ministrų kabinetui.
Politologo Mindaugo Jurkyno vertinimu, europiniu lygmeniu prezidentas gali veikti vienas, nes, pagal Konstituciją, jis atstovauja Lietuvos valstybei.
Susiginčijo, kas turi vykti į artimiausią EVT posėdį
Valdantieji ir prezidentūra vėl užkūrė diskusiją dėl to, kas Lietuvai turėtų atstovauti EVT – prezidentas G. Nausėda ar premjerė Ingrida Šimonytė.
Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio įsitikinimu, siekiant Lietuvai tinkamo sprendimo dėl išaugusių elektros kainų, būtų gerai, kad ne prezidentas, bet premjerė važiuotų į artimiausią EVT.
Taip jis sureagavo į šalies prezidento išsakytą poziciją, kad jis vertins tai, kaip energetikos ministrui D. Kreiviui toliau seksis derėtis ES ir Švedijoje dėl Lietuvai svarbių sprendimų elektros energijos sektoriuje.
Prezidentas atkirto, kad savo konstitucinių funkcijų nėra nusiteikęs niekam deleguoti. Be to, norint vykti į Briuselį spręsti išaugusių elektros kainų problemų, valdantieji, anot šalies vadovo, turi būti tam pasiruošę, o tokie esą nėra.
Pasak G. Nausėdos, šiuo metu I. Šimonytės vedamas ministrų kabinetas neturi jokių konkrečių pasiūlymų.
Į diskusiją įsitraukusi ministrė pirmininkė atšovė, jog būtų gerai, jei prezidentas ne tik mokytų kitus kaip elgtis, bet ir pats prisiimtų deramą atsakomybę – esą jei ES energetikos ministrai dėl ko nors nesusitars, klausimas keliaus į EVT.
Tiesa, I. Šimonytės įsitikinimu, energetikos klausimus EVT derėtų spręsti Vyriausybei, nes „energetikos klausimas nėra užsienio politikos klausimas“.
Januška: elitas nemato Nausėdos kaip autoriteto
„Norėtųsi prezidento ir Vyriausybės apsikeitimus epitetais vertinti iš objektyvaus ir atitolusio taško, rasti prezidento užsienio politikoje kuo daugiau pozityvo. Bet tam prezidentas turėtų duotų rimtesnių argumentų ir labiau pats suprasti, ką jis kalba. Ypač jei jis pretenduoja į opozicijos lyderius, ir pamiršo apie savo kaip moderatoriaus žadėtą misiją“, – vertindamas įsiplieskusį ginčą komentavo A. Januška.
Ne pirmas kartas Lietuvoje istorijoje, pasak jo, kai premjerai sako (gal nebūtinai tai turi ar turėjo sakyti), kad prezidentas neturi kištis į Vyriausybės darbą.
A. Januška įvardijo, kaip veikė ankstesni bei dabartinis prezidentai.
„Tai tiesa, kad yra ribos, kai Vyriausybė nebegali to toleruoti, ir tiesa, kad bus iš naujo bandoma tą daryti, ir bus tikrinamos tos ribos – tokia politikos realybė.
A. Brazauskas rėmėsi savo politikos patirtimi, V. Adamkus bandė ribas tikrinti, remdamasis savo autoritetu. D. Grybauskaitė naudojosi tuo, kad politinis elitas privengė su ja ginčytis.
Atrodo, kad dabartinis politinis elitas G. Nausėdos nevertina nei kaip autoriteto, nei jo bijo, tik pasinaudoja ir manipuliuoja juo pagal savo trumpalaikius poreikius.
Remtis į reitingus irgi sudėtinga, kadangi visus prezidentus tauta gerbė kaip instituciją (aukšti palankumo reitingai), bet nematė kaip galios centro (ne tokie aukšti geriausio interesų atstovavimo reitingai)“, – dėstė A. Januška.
Skirtis tarp atstovavimo ir veikimo
Prezidentas G. Nausėda, jo matymu, galimybę vykti į EVT mato kaip išskirtinę savo teisę, o tai esą nedera su Konstitucija, kurioje teigiama, kad užsienio politiką prezidentas vykdo kartu su Vyriausybe.
„Dabartinio prezidento komandai, su kuria jis bando tapatintis, sakydamas apie save „mes“, kol kas irgi nepavyksta kurti įvaizdžio ir galios centro, kuris būtų ne tik toleruojamas, bet ir atidžiau išklausomas.
Iš kai kurių prezidento pastarųjų dienų komentarų aišku, kad jis ne tik mato dalyvavimą ES Vadovų Taryboje kaip išskirtinę savo teisę, bet savo „nekvestionuoju, jeigu premjerė keliauja į užsienio valstybes“ (kol kas?), norėtų matyti (bent mintyse kol kas) visą užsienio politikos lauką, kaip jo „smėlio dėžę“, kur be jo leidimo (be jo delegavimo – kaip jis sako), niekas neturėtų teisės įžengti.
Pirmiausia, tuo jis ignoruoja Konstituciją, kuri sako, kad prezidentas kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką. „Kartu“ reiškia kartu, ir nieko mažiau.
Buvimas Vadovų Taryboje nėra konstitucinis „atstovavimas“, kaip sako kai kurie politologai, o yra užsienio politikos „veikimas kartu“. Atstovavimas yra kai vyksta simboliniai ir valstybiniai užsienio vizitai arba valstybinės laidotuvės“, – aiškino Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras.
Į tai, pasak jo, turėtų įsiklausyti ir opozicija.
Mano, kad prezidentui neįdomi užsienio politika
„Opozicija, jei ji planuoja būti valdžioje, ir planuoja, kad valstybė turės užsienio politiką, taip pat turėtų išgirsti tuos nuolatinius Konstitucijos žodinius (kol kas) ignoravimus.
Kai Prezidentas įsakmiu tonu liepia energetikos ministrui įvykdyti kelis svarbius energetikos užsienio politikos uždavinius, tai yra susitarti su ES dėl dujų kainų lubų ir „viršpelnio“ perskirstymo, jis daro klaidą, nes netiesiogiai parodo, kad be Vyriausybės jis energetikos užsienio politikoje yra faktinis nulis.
Jei D. Kreivys ar I. Šimonytė nesusitars, tai prezidentui nėra jokios vilties ekspromtu Europos Vadovų Taryboje ką nors reikšmingesnio pasiekti. Ir nebebus ąžuolo vainiko sugrįžus“, – pažymėjo A. Januška.
Anot jo, vis labiau susidaro įspūdis, kad prezidentui užsienio politika, kuri yra tiesioginė ir esminė atsakomybė, yra tiesiog neįdomi.
„Jam mieliau yra skaičiuoti, kiek biudžeto dar galima išdalinti vardan tos mistinės „gerovės valstybės“ ir atidžiai stebėti, kad kas neperžengtų jo užsibrėžtų konstitucinės galios užsienio politikoje ribų“, – pridūrė signataras.
Jo įsitikinimu, būtų logiška visą atsakomybę už energetiką šiandien deleguoti Vyriausybei.
„Visai logiška būtų, tiek iš valstybės interesų pozicijos, tiek iš prezidento valdžios aukštumų, visą šiandienos atsakomybę už energetiką deleguoti Vyriausybei. Ir ne vien todėl, kad paskui galima būtų priekaištauti, bet pirmiausia todėl, kad tai vienintelė racionali išeitis“, – vertino A. Januška.
Prezidento indėlis
Kitaip esą atrodys, kad prezidentas savo „užsiožiavimu“ sutrukdė Vyriausybei padaryti tai, ką ji būtų galėjusi padaryti.
„Šiandienos energetikos krizė yra daugiau nei nacionalinio saugumo problema – tai apskritai valstybingumo problema. Sunku suvokti, kodėl tai taip sunku suvokti prezidentūroje“, – svarstė A. Januška.
Tiesa, prezidentas diplomatinėmis pastangomis Vyriausybei, anot jo, galėtų padėti.
„Net energetikoje prezidentas galėtų padėti Vyriausybei ir Lietuvai, jei rimtai kalbėtųsi su Lenkijos prezidentu, kad Vokietija per mūsų jungtį su Lenkija mažiau „nusiurbtų“ švediškos elektros.
Jei kalbėtųsi su ES šalimis ir Komisija ne apie visų į ES importuojamų dujų kainų lubas (dėl ko EK ir Vokietija vargu ar sutiks), bet tik apie elektros generavimui skirtas dinamiškai kintančias, priklausomai nuo suvartojimo, dujų kainų lubas
Arba susitarti dėl to nelemto algoritmo pakeitimo, pašalinant iš ten dujų generuojamos elektros kainas kaip lemiamas.
Jei bent vieną iš tų klausimų pavyktų įgyvendinti, nereikėtų „sudeginti“ milijardų iš visų mūsų biudžeto, kurį vis tiek kažkam reikės grąžinti“, – teigė signataras.
Kur dingo moderavimas?
G. Nausėda, anot jo, turėtų įsiklausyti bei atsižvelgti ir į verslininkų pasiūlymus dėl elektros kainų suvaldymo. Signataras kėlė klausimą, kur dingo prezidento kaip moderatoriaus vaidmuo.
„Prezidentui taip pat reikėtų pagalvoti ir apie verslą, ir įsiklausyti ką siūlo pramoninkų prezidentas ir viceprezidentas, kad galima stabilizuoti elektros kainas sudarant ilgalaikes pastovios kainos sutartis su gamintojais, kad ir dar nepastatytų atsinaujinančių energijos generavimų sąskaita, su tam tikra valstybės garantija ir įsikišimu.
Įdomiausia ir svarbiausia, kad energetikos specialistai ir verslas turi savo rimtų pasiūlymų dėl trumpalaikės ir ilgalaikės energetikos strategijų.
Kur pradingo tie pažadai, kad prezidentūros durys visiems atviros, ir kur dingo geriausių sprendimų paieškos moderavimas, kurio dabar ypač reikia.
Aš jau nekalbu, apie pažadą būti kasdieniu Ukrainos balsu Europoje. V. Zelenskis tiek visko priprašė, bet net specialaus Tribunolo agresijos nusikaltimui lyderystės iš Lietuvos prezidento nei matosi, nei girdisi“, – savo įrašą feisbuke užbaigė A. Januška.
Jurkynas: valstybei atstovauja prezidentas
EVT tema feisbuke pasisakė ir Vytauto Didžiojo universiteto Jean Monnet prof. M. Jurkynas.
Kitaip nei A. Januška, jis kalbėjo ne apie tai, kas vykdo Lietuvos užsienio politiką, o tai, kas atstovauja valstybei. Politologas leido suprasti, kad , jo nuomone, į EVT turėtų vykti prezidentas.
„EVT klausimai. Lyg nebūtų ką veikti konservatoriams, vėl keliantiems šį klausimą (dabar, bet ne Grybauskaitės metu). Trukt už vadžių, vėl už pradžių. Konstitucija sako:
77 straipsnis
Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas.
Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų.
ATSTOVAUJA
Kai bus pakeistas Konstitucijos straipsnis, bus galima vadovautis pakeistuoju“, – pažymėjo M. Jurkynas.
Lietuvos viltys
Už energetiką atsakingų ES ministrų tarybos posėdis, kuriame bus tvirtinamos priemonės elektros kainų suvaldymui, įvyks penktadienį. Lietuva, pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, tikisi, kad posėdyje bus sutarta dėl galimybės gauti dalį viršpelnių pagal dvišales sutartis su elektrą eksportuojančiomis valstybėmis, o procese tarpininkaus Europos Komisija (EK).
Jei Europos šalių ministrai dėl kokių nors priemonių, kaip vartotojams sumažinti rekordines elektros kainas, nesusitars, diskusijos dėl jų kelsis į EVT.
