Nuklydimas „į kairę“ visada buvo draugų juokelių ar pagrindine kaimynų apkalbų tema. Ir nors anksčiau tai būdavo tik nepadoru, pamažu slystelėjimai iš santuokinės ištikimybės kelio tampa brangiu ar net labai brangiu „malonumu“. Sutuoktinių apgautoms žmonoms ar vyrams per teismus pavyksta prisiteisti net dešimtūkstantines sumas. Psichologai ir teismai šiuo klausimu laikosi vieningos nuomonės – teigiama, kad tam tikrais atvejais už šiuos išgyvenimus gali būti stipresnis tik skausmas dėl artimojo netekties.
Jau seniai praėjo tie laikai, kai norint paįvairinti nusibodusį santuokinį gyvenimą tekdavo sukti pas kaimynę „čiaupo taisyti“, dairytis žavesnio kolegos tarnybiniam romanui ar laukti išvykos į kurortą. Mūsų nebevaržo nei dideli atstumai, nei naujų pažinčių trūkumas – internetas pilnas įvairių pažinčių portalų, kviečiančių užsukti ne tik vienišius, bet ir turinčius antrąsias puses. O kur dar socialiniai tinklai…
Šiandien net nebereikia slėpti vestuvinio žiedo, nes nemažai abiejų lyčių atstovų ieško neįpareigojančių santykių, o kas labiau nei santuokiniais ryšiais susaistytas partneris gali tai garantuoti. Tiesa, kartais tie saitai būna labiau finansiniai nei moraliniai. Išaiškėjus nuklydimams, tenka ne tik turtą dalintis, bet dar ir nukentėjusiai pusei mokėti moralinę kompensaciją.
Už neištikimybę – 19 tūkst. Lt
Tuomet, kai santuoka nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės, tiek moteris, tiek vyras gali prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teismai už tai dažniausiai priteisia apie 8 tūkst. Lt. Būna, kad priteisiamas ir žymiai didesnis neturtinės žalos atlyginimas. Vilniaus apygardos teismas nutartimi vienai moteriai iš sutuoktinio priteisė 19 tūkst. Lt , nes vyras buvo neištikimas, skriaudė žmoną ne tik fiziškai, bet ir naudojo psichologinį smurtą, šeimą rėmė tik minimaliai. Teismas konstatavo, kad santuokoje moteris buvo žeminta ir nuvertinta kaip asmenybė.
Dar vienai moteriai pavyko iš buvusio sutuoktinio prisiteisti 15 tūkst. Lt. Teismas pasisakė, kad toks moters reikalavimas dėl sutuoktinio išėjimo gyventi pas kitą moterį dydžio požiūriu yra humaniškas.
Beveik dvidešimt metų santuokoje su vyru išgyvenusi moteris už jo paklydimus Šiaulių apylinkės teismo prašė priteisti 10 tūkst. Lt. Bylos duomenimis, vedęs vyras turėjo nuolatinę meilužę, su kuria susilaukė kūdikio. Kol vyko skyrybų procesas, sutuoktinis su meiluže spėjo pradėti ir antrą vaiką. Nepaisant tokių neginčijamų neištikimybės įrodymų, teismas moters žalą sumažino iki 2 tūkst. Lt. Civilinę bylą nagrinėjusi teisėja, spręsdama žalos dydį, atsižvelgė į paklydusio sutuoktinio pajamas bei jo naujų išlaikytinių skaičių.
Aišku, šalyje priteisiamos sumos nė iš tolo neprimena, pavyzdžiui, JAV teismų praktikos. Ten net juokaujama, kad pigiau žmoną nužudyti nei su ja išsiskirti.
Vedybinė sutartis – žalos atlyginimo garantas
Nors įprastai skyrybų bylose santuokoje užgyventas turtas dalijamas perpus, santuokinės neištikimybės įrodymas – vienas iš būdų kaip nuskriausta pusė gali pretenduoti į didesnę turto dalį. Tarkime, viena žinoma sostinės aukštuomenės vakarėlių viešnia su vyru oficialiai išsiskyrė 2009 m. Kalbama, kad prieš tai moteris, neapsikentusi nuolatinio sutuoktinio įžadų nesilaikymo, iškėlė sąlygą – turi būti pasirašyta vedybų sutartis, kuria pasižadėta nebelaužyti santuokinės ištikimybės. Sutuoktiniui darsyk nuklydus, moteris nusprendė skirtis. Anuomet milijonierius vyras pagal vedybų sutarties sąlygas neteko didžiosios dalies turto.
Šiuo metu sprendimo skyrybų byloje laukianti šiaulietė Marija (vardas pakeistas – red. past.) apgailestauja, kad su savo vyru nepasirašė vedybinės sutartis. Nepaisant to, kad jos sutuoktinis ilgus metus svetimoteriavo, teismui pateikti įrodymų ji negalėjo, o pats vyras viską neigė. Negana to, pats sutuoktinis pradėjo pilti pamazgas ant jųdviejų vaikų motinos ir ją pačią nebūtai apkaltino neištikimybe. Jo tėvai sutartinai tvirtino tą patį. Vyras siekia, kad santuoka būtų pripažinta iširusia dėl moters kaltės ir taip prisiteisti didesnę turto dalį.
Telefonuose diegti „šnipus“ nepatariama
Kalbintas teisininkas tvirtina, kad Marija galėjo laiku rinkti įrodymus. „Tą būtų galėję padaryti ne tik privatūs detektyvai, bet ir antstoliai, konstatuodami faktines aplinkybes: meilužio kieme stovintį sutuoktinio automobilį ar net susirašinėjimus. Tik, žinoma, jos aiškiai turi byloti sutuoktinio asmenybę“, – teigia teisininkas.
„Esame konstatavę faktines aplinkybes, t. y. trumpųjų SMS žinučių turinio konstatavimas, įrašytų pokalbių konstatavimas. Trumposios SMS žinutės, įrašyto pokalbio turinys yra perkeliamas į faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Tokie asmenų prašymai nėra labai dažni, tačiau jų sulaukiame“, – sako antstolės V. Šimkienės kontoros atstovai.
Teisininkui žinomi atvejai, kai vyrai į savo žmonų telefonus ir net mašinas įdiegdavo sekimo ir pasiklausimo įrangas, taip bandydami surinkti įrodymus apie neištikimybę. Teisininkas to nerekomenduotų daryti. „Bet kokie įrodymai, surinkti neteisėtu būdu, pažeidžiant žmogaus privatumą, teisme gali būti vertinami kritiškai“, – tvirtina teisininkas.
Išdavei – grąžink dovanotas dovanas
Įstatymai numato, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš prasikaltusiojo atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.
„Žalos dydis nustatomas ne tik atsižvelgiant į turtinę padėtį, bet ir į santuokos trukmę bei į patirtų išgyvenimų stiprumą“, – sako teisininkas. Be moralinės žalos atlyginimo, kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis privalo grąžinti iš jo gautas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą, jeigu vedybų sutartyje nenumatyta kas kita. Tik tais atvejais, kai santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės į moralinę žalą nebegali pretenduoti nei vienas, nei kitas sutuoktinis.