„Keldami vizų klausimą, taip pat keliame pamatinius klausimus, kaip Vakarai turėtų vertinti, kas vyksta Rusijoje“, – Žinių radijui antradienį teigė Kęstutis Budrys.
Pasak jo, nors dalis Vakarų politikų sako, jog galimybė atvykti į Europą sudaro sąlygas pamatyti kitą karo pusę, gauti daugiau informacijos, tai rusų pozicijos iš esmės nekeičia.
„Jie visa tai galėjo daryti pusę metų, važiuoti į Europą. Ar dėl to pasikeitė Rusijos visuomenės vertinimas dėl to, kas vyksta Ukrainoje? Ne, atvirkščiai – parama yra reali, tai nėra tik režimo propaganda“, – kalbėjo šalies vadovo patarėjas.
K. Budrio teigimu, vizų ribojimas, kaip ir visos kitos sankcijos, turėtų būti taikomos ir Baltarusijai.
„Baltarusija yra visiškai vienoje linijoje ir bendradarbiavime su Rusija, tai ir šitoje vietoje neturėtume daryti vertindami priemones“, – sakė jis.
Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovai antradienį renkasi Prahoje, kur tarsis dėl turistinių vizų politikos Rusijos piliečiams.
Lietuva, Estija, Latvija, Lenkija ir Suomija ragina papildyti sankcijas Maskvai dėl agresijos prieš Ukrainą ir visiškai uždrausti Rusijos turistams gauti vizas į ES bendrąją Šengeno erdvę.
Šios šalys neatmeta, kad nepriėmus bendro ES sprendimo, galėtų taikyti regioninius draudimus atvykti Rusijos piliečiams.
Agentūrai AFP vienas ES diplomatas praėjusią savaitę patvirtino, kad ant derybų stalo neformaliame ES ministrų susitikime – planai sustabdyti susitarimą, kuriuo rusams palengvinamas kelias prašyti vizų kelionėms į bloką.
Ši priemonė nereiškia oficialaus turizmo vizų draudimo, tačiau ji apsunkintų vizų gavimo procesą ir galėtų sulėtinti į Europą vykstančių rusų srautą, o tai padidintų Maskvos tarptautinę izoliaciją.