Jis nurodė, kad Lietuva turi orientuotis į tokią krašto apsaugos finansavimo formulę, dėl kurios yra sutarusi Valstybės gynimo taryba (VGT) – 2,5 proc. BVP skiriami bendroms išlaidoms, tačiau kartu papildomi asignavimai yra skiriami sąjungininkams reikalingos infrastruktūros kūrimui bei Lietuvos kariuomenės divizijos formavimui.
„Tai reiškiasi – dabartinis finansavimas, papildomi visi pinigai, kurių reikia infrastruktūrai parengti“, – ketvirtadienį Seime po uždaro komitetų posėdžio žurnalistams sakė K. Budrys.
„Taip pat (...) divizijai reikalingi įsigijimai“, – pridūrė jis.
Kiek papildomai lėšų reikės numatyti infrastruktūros darbams, K. Budrys teigė tiksliai negalįs pasakyti. Tačiau jis akcentavo, kad papildomi asignavimai ne tik poligonų bei karinių miestelių kūrimui, bet ir divizijos ginkluotės įsigijimams bus skiriami papildomai – t. y., šios išlaidos neįsiskaičiuos į krašto apsaugai skiriamus 2,5 proc. BVP.
Todėl, tęsė jis, realiai Lietuva gynybai skirs daugiau nei šiuo metu nustatyta riba. Tačiau ar tai bus daugiau nei 3 proc. BVP – ko siekti ne kartą ragino Prezidentūra – K. Budrys nenurodė.
„Ar mes būsime 3 proc. zonoje, ar mes perlipsime 3 proc. – tai pereis jau į praktinį planavimą. Bet mes nebūsime 2,5 proc. ribose tai tikrai“, – tvirtino šalies vadovo patarėjas.
Praėjusiais metais Lietuvos asignavimai gynybai siekė 2,52 proc. BVP. Tvirtinant 2023 m. biudžetą, Seimas numatė galimybę krašto apsaugai skolintis iki 3 proc. BVP, jei bendras biudžeto deficitas neviršys 4,9 proc. BVP.
Prezidentas G. Nausėda anksčiau yra išreiškęs viltį, kad 2024 m. valstybės biudžete gynybos reikmėms bus numatytas panašus finansavimas bei išlaikoma galimybė krašto apsaugai skolintis iki 3 proc. BVP.
Tuo metu šią savaitę Vilniuje vykusio NATO viršūnių susitikimo metu Aljanso lyderių gretose pasiektas sutarimas dėl didesnių asignavimų gynybos biudžetams – įsipareigoja kasmet į krašto apsaugą investuoti ne mažiau kaip 2 proc. BVP.
