Spalis džiugina saulėtomis dienomis ir lėtai krintančiais medžių lapais. Nors dieną saulė dar šildo, tačiau naktį spaudžia šaltukas, temperatūra nukrinta žemiau nulio. Kaune šiais metais keliomis savaitėmis anksčiau pradėtas šildymo sezonas.
© V.Šauklio nuotr.

Čiumpame pirštines, apsivyniojame šalikus ir keliaujame bobų vasaros ieškoti į Kauno meteorologijos ir hidrologijos stotį pas vedėją Vitą Laurynaitį.

– Ar bobų vasara dar ateis?

Vitas Laurynaitis
Vitas Laurynaitis
© R.Guigos nuotr.

– Bobų vasara gali ir visai neateiti. Nors dabar stebimas tam tikras atšilimas, tai nėra bobų vasara. Šis reiškinys stebimas rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje, nors gali prasidėti ir spalio gale. Neįprastai ilgą šaltąjį laikotarpį Lietuvoje lemia šiaurinėse platumose susidaręs anticiklonas. Kasdien artėdamas prie Baltijos šalių ir toliau skverbdamasis į žemyno centrinę bei rytinę dalis, šis aukšto slėgio frontas neša arktinės kilmės orą, kuris pasižymi ne tik žema temperatūra, bet ir maža santykine drėgme. Bobų vasara paprastai ateina po atšalimo, o, jai prasidėjus, kartais pražysta vasariniai augalai. Temperatūra gali pakilti iki + 20 °C, rytais neišvengiama rasos arba šerkšno. Vienas būdingiausių bobų vasaros požymių – neįprastai šiltos naktys ir skraidantys voratinkliai.

– Ar tiesa, kad lietuviai dabar laukia lietaus, o ne bobų vasaros?

– Taip. Žmonės skambina, teiraujasi, kada pradės lyti. Įpusėjus spalio mėnesiui, didžiojoje Lietuvos dalyje vandens telkinius vis dar vargino hidrologinė sausra. Šiek tiek geresnė hidrologinė situacija yra Šilutės, Skuodo, Plungės, Telšių, Kelmės, Biržų, Anykščių, Kupiškio, Utenos, Zarasų ir Švenčionių rajonų savivaldybėse. Rokiškio, Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse kai kurių upių vandens lygis atitinka vidutinį daugiametį vandens lygį. Daugumoje šulinių nėra vandens, nes gruntiniai vandenys ir upių vanduo labai nusekę. Ankstesniais metais upių vandens lygis buvo panašus, bet tada tai buvo trumpalaikis reiškinys, o šiemet sausra užsitęsė. Nors jau ruduo, toliau lieka nusekusios upės: Nemunas, Neris, Nevėžis, Minija, Dubysa ir kitos. Kai kurios upės pasiekė ar viršijo minimalųjį vandentakio vandens lygį, kuris reikalingas būtinosioms ekosistemų gyvavimo sąlygoms užtikrinti. Šiuos duomenis kasdien renka ir fiksuoja hidrologijos skyrius.

– Kurie iš šios daugybės prietaisų pranašauja lietų, gal heleografas?

– Ne, šis aparatas nerodo lietaus. Anksčiau jis matuodavo saulės spindulius, bet dabar jį saugome tik moksleivių ekskursijoms, nebenaudojame. Lietų stebime kaimyninių šalių radaruose kompiuterio ekrane: lyja Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje. Tikimės, kad šiaurinis anticiklonas, dabar apgaubęs šalį, netrukdys lietui keliauti per Lietuvą. Tikėtina, kad artimiausiomis dienomis lis.

– Kokias prognozes sudarote? Ar galite pasakyti, kokia bus ateinanti žiema?

– Prognozės skirstomos į : 3, 6, 9, 12 val. – labai mažo išankstumo; 24, 48 val. – trumpalaikės; 3 – 10 parų – vidutinio išankstumo; >10 parų – ilgalaikės prognozės. Mes ilgalaikių prognozių nesudarome; jei kas klausia, ar lis po 2 dienų – visada atsakome.

Senolių pastebėjimai (Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos puslapio medžiaga)

Spalis
Jei spalį ima snigti ir šąla – sausis bus gražus.
Jei spalis miglotas – žiemą gausiai snigs.
Jei daug riešutų ir mažai grybų – bus gili ir rūsti žiema.
Klevai auksu pasidabino – už mėnesio lauk darganų ir šalčių.
Jei rudens lapai ant medžių užšąla – bus blogi metai.
Prieš šlapią žiemą skruzdėlynai smailūs, prieš šaltą – platūs.
Atsigėrusi karvė koją purto prieš šaltį.
Griaustinis spalyje pranašauja šiltą žiemą, bet nederlingus metus.
Jei katė karstosi tvoromis, bus blogi orai.
Katė saulėtą dieną guli ir murkia – lauk orų permainos.
Jei žvirbliai spiečia aplink namus, oras atšals.
Samanos žaliuoja – laukime šlapdribos.

– Modernizavote stebėjimų stotį, atliekate daugybę matavimų: tiriate dirvožemį, debesis, saulę, vandenį, atmosferą, netgi rasos taško temperatūrą nustatote... Kas tai?

– Taip, tyrimai atrodo keisti, bet jie yra labai reikalingi. Dauguma tyrimų fiksuojama automatiškai, kiti fiksuojami kasdien rankomis. Rasos taško temperatūra matuojama saulei nusileidus. Šis tyrimas rodo, ar kitą dieną lis. Kasdien išrašome po keliolika pažymų įvairioms teisėsaugos įstaigoms – patvirtiname, kokie gamtos reiškiniai buvo tą dieną ir t. t. Atliekame daug tyrimų, svarbių žemės ūkiui, mokslui.

– Ar klimatas keičiasi?

– Klimatas – tai „orų kompleksų“ visuma. Jis apibendrina ne tik kelių dienų, bet ir daugelio metų orus. Klimatas apima orų visumą: galimų ir faktiškai stebėtų tam tikroje vietoje per labai ilgą laiką. Klimatas – tipinė orų kaita, paros ir metiniai svyravimai. Tai – sudėtinga sistema, kuri kinta ir vystosi, priklausydama nuo kitų sferų (kriosferos, atmosferos, biosferos, geosferos ir kt.) kaitos ir raidos.

Paskutinius 200 metų fiksuojami klimato pokyčiai: atmosferoje stiprėja šiltnamio efektas, kaupiasi įvairios dujos, kurias išmeta transportas, pramonė, žemės ūkis. Klimato kaitos padariniai: spartus vandenyno lygio kilimas, vegetacijos kaita, sausrų intensyvėjimas, kritulių kiekio pasikeitimas, dažnesni upių potvyniai. Taip pat fiksuojama daugiau ekstremalių reiškinių – tropinių ciklonų, viesulų, liūčių, speigų, karščio bangų ir t. t.

Lietuvoje oro temperatūra pradėta fiksuoti 1770 m. Visi duomenys saugomi iki šiol. Per pastaruosius 30 metų vidutinė metinė temperatūra labai pakilo: lyginant su XX a. pradžia, 0,7–0,9 °C. Nors Lietuva yra perteklinio drėkinimo zonoje, vis dažniau kartojasi vasaros sausros (1992 m., 1994 m., 2002 m., 2006 m.)

Kritulių kiekis Lietuvoje keičiasi nevienodai: vienur kritulių mažėja, kitur – daugėja (tačiau šie pokyčiai nėra labai dideli). Lietuvoje daugiau kritulių sulaukiama šaltuoju metų laiku, mažiau − šiltuoju. Vis didesnę dalį šaltojo laikotarpio kritulių sudaro skystieji krituliai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Darbo imigrantus išnaudojantis vergvaldys – nepažabojamas (75)

Važiuodamas į Vokietiją tolimųjų reisų vairuotojas Aleksandras Šeško tikėjosi užsidirbti,...

Dešimtmečio byla gali pasikartoti: gudrūs žaidimai pakišo vienus ir atrišo rankas kitiems (12)

Nesenoje parlamentinių tyrimų istorijoje yra pavyzdžių, kai teisėsaugos tyrimus dubliuoti sumanę...

Lietuvoje daug kur ant kelių formuojasi plikledis (1)

Antradienio rytą Skuodo rajone – lijundra, čia kelių dangos vietomis apledėjusios, vakarų,...

JAV žiniasklaida: Kuzminskas susitiko su „Lakers“ klubo atstovais (11)

NBA gerbėjus Lietuvoje iš už Atlanto pasiekė intriguojanti žinia. ESPN reporterio Ohmo...

Nacionalinio vėžio instituto direktorius pataria, kas padės išvengti onkologinių ligų: 12 paprastų žingsnių (184)

Likdamas ištikimas bendrai Europos Sąjungos dvasiai norėčiau pasiūlyti savo idėją Lietuvai...

Penki dalykai, kurių nekartosiu naujuose namuose – asmeninė patirtis (22)

Prieš dvejus metus įsigijau pirmuosius savo nuosavus namus ir teko išspręsti nemažai jų...

Orai: laukia kontrastų savaitė – po žiemos vėl grįš ruduo (21)

Iki savaitės vidurio šalyje numatomi žiemiški orai , kurie pažers aibę iššūkių: vyraus...

Pergalių seriją pratęsusių „Pacers“ gretose Sabonis vėl buvo tarp rezultatyviausiųjų (4)

Puikią sportinę formą NBA pirmenybėse ir toliau demonstruoja Indianos „Pacers“ (10-8)....

Šis 1937-aisiais nutapytas paveikslas kelia didžiules aistras: ar sugebėsite pastebėti vieną keistenybę? (24)

Vargu, ar šie paveiksle pavaizduoti asmenys atrodytų bent kiek išskirtiniai, jei kartu su visu jį...

Krakmolas gali pakeisti brangius cheminius valiklius (1)

Anksčiau bulvių krakmolą būdavo galima rasti kiekvienoje virtuvėje, bet pastaruoju metu šis...