Pranešta, kad Kinija daugiau nei 7 proc. didina gynybos biudžetą, taip pat siekia mažinti priklausomybę nuo užsienio grūdų importo. Apie tai plačiau skaitykite čia.
Kam ruošiasi milžinė? Ar artimiausiu metu tikėtinas veržimasis į Taivaną? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ penktadienį kalbėjo Tarptautinio Japonijos universiteto dėstytoja, Kinijos ekspertė Vida Mačikėnaitė.
Jos teigimu, girdint tokius Xi Jinpingo pareiškimus, gali susidaryti įspūdis, kad Pekinas jau tikrai pasiryžo pulti Taivaną.
„Bet norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai (tokia retorika – aut. p.) nėra kažkas labai naujo. Tai iš tiesų labai grėsmingas, aiškus pasakymas, bet visgi tą tendenciją matėme jau seniai“, – priminė V. Mačikėnaitė.
Ji atkreipė dėmesį, kad Kinija didina išlaidas gynybai kasmet, jau ne vieną dešimtmetį.
„Turbūt nuo 1992-1993 m., kai atsirado finansiškai galimybė tai daryti. Apie būtinybę išlaikyti Taivaną Kinijos sudėtyje taip pat kalbama jau ilgai ir Xi Jinpingui atėjus į valdžią 2012-2013 metais jau buvo ta griežtesnė, aiškesnė retorika Taivano atžvilgiu“. – sakė Tarptautinio Japonijos universiteto dėstytoja.
Tad Pekino minimą pasiruošimą karui, pasak jos, reikėtų vertinti ilgesnėje perspektyvoje.
„Jis taip pat 2015 metais pareiškė, kad Kinijos armija turėtų būti pasaulinio lygio armija, ypač laivynas, kuris maždaug tris dešimtmečius irgi yra ruošiamas tam, kad galėtų kovoti taip vadinamus vietinius karus, tai ir yra kalbant apie Taivaną“, – konstatavo V. Mačikėnaitė.
Taip pat jau seniai, kaip paaiškino ekspertė, Pekinas kalba apie siekį mažinti priklausomybę nuo prekybos su Vakarais.
„Apie tai kalbama jau mažų mažiausiai trejus metus – nuo pirmųjų pandemijos metų“, – priminė pašnekovė.
Jos teigimu, tokia Kinijos retorika yra pagrįsta tuo, kad šalis jaučiasi vis labiau nesaugi.
„Jei nuo ekonominės reformos 1978-aisiais visas dėmesys buvo sutelktas į ekonomikos vystymą, tai prie Xi Jinpingo, ypač pastaruosius dvejus metus, Kinija labiausiai susitelkusi ties saugumu, nes, jų supratimu, JAV ir Vakarų valstybės dabar jau kelia vis didesnę grėsmę ir bandys mesti iššūkį Kinijai regione.
Tai pasirengimas vyksta, bet šis konkretus pareiškimas dėl grūdų vėlgi yra vienas iš daugelio veiksmų, kurių Kinija imasi, kad išlaikytų savo nepriklausomybę nuo kitų valstybių. Tiesiog būti nepažeidžiama – turbūt taip būtų galima įvardinti tikslą“, – paaiškino V. Mačikėnaitė.
Dėl to Kinija, anot jos, ieško alternatyvių rinkų – Rusija yra geras energetikos šaltinis, o maisto produktus Kinija perka iš Lotynų Amerikos šalių.
„Kinija ieško, kad nebūtų priklausoma nuo Vakarų valstybių. Tai kažkiek būdų randa“, – sakė ekspertė.
Panašiai V. Mačikėnaitė kalbėjo ir komentuodama Kinijos santykius su Maskva – dvišalio bendradarbiavimo intensyvėjimą, pasak laidos dalyvės, buvo galima matyti jau ne vieną dešimtmetį.
„Jau kokį 15 metų atgal buvo akivaizdūs ženklai, kad Kinija su Rusija turi tą bendrą tikslą – mesti iššūkį JAV dominavimui. Nuo to laiko buvo kryptingai dirbama. Ties santykiai gerėja, bet jie gerėja, nes dabartinė situacija Kinijai yra labai patogi, nes Rusija yra izoliuota ir jai belieka vienas kelias.
Kinija tuo gražiai pasinaudoja tiek ekonomiškai, tiek metant iššūkį Vakarų dominavimui“, – sakė politologė.
Kaip atkreipė dėmesį pašnekovė, spekuliacijų Vakaruose apie Pekino ryžtą karinėmis priemonėmis veržtis į Taivaną yra daug, tačiau, ar būtent taip ir įvyks, niekas nežino. Vis dėlto V. Mačikėnaitė atkreipė dėmesį, kad Pekinas savo tikslams pasiekti deda daug pastangų įvairiose srityse.
„Kinija dažniausiai bando laimėti karą be kovos – tai tradicinė kinų išmintis ar strategija, kad nereikėtų kovoti. Tai turbūt ruošiamos hibridinės priemonės, kaip Taivaną būtų galima perimti.
Jeigu tai nepavyks, Kinija ir teisiškai pakankamai stipriai ne vieną dešimtmetį tam ruošėsi“, – komentavo V. Mačikėnaitė.
Tai, pasak jos, galima matyti įvertinant Xi Jinpingo dvišalius susitikimus, užmegztus dvišalius santykius – susitarimuose visur būna įrašyta, kad kita šalis pripažįsta, jog Taivanas yra neatskiriama Kinijos dalis.
„Tai sudaro teisinį pagrindą Kinijai sakyti (arba bent jau Kinija nori taip sakyti), kad Taivanas yra vidinė Kinijos teritorija. Tuomet klausimas, kaip tarptautine teise tai traktuoti – ar tai yra agresija prieš kitą šalį, ar tai visgi klausimas šalies viduje.
Mes matome, kad Kinija ruošiasi ir teisinėmis, ir karinėmis priemonėmis, tai ar bus, ar nebus – labai didelis klausimas, pasakyti neįmanoma. Bet kad Kinija yra vis labiau tam pasiruošusi, tai yra tikrai tiesa“, – konstatavo Tarptautinio Japonijos universiteto dėstytoja.
Du frontai – Ukrainoje ir Taivane – Vakarams, pasak jos, būtų itin blogai.
„Tai turbūt blogiausias scenarijus. Be abejo, visada gali būti blogiau, bet tuomet tai būtų labai sudėtingos situacijos, nes JAV ne vieną kartą deklaravo, kad lyg ir bandytų Taivanui padėti (sunku pasakyti, kiek tos pagalbos būtų), bet Ukrainai bei Europai tai būtų labai prasta žinia, nes tai reikštų, kad JAV dėmesys krypsta į svarbiausią užduotį ateičiai – į Azijos regioną“, – kalbėjo V. Mačikėnaitė.
Kalbėdama apie ekonominius Europos ir Kinijos ryšius, eksperte pastebėjo, kad jie vis dar yra labai stiprūs, tad sankcijos Pekinui, jei būtų įvestos, paliestų labai aiškiai.
„Vienareikšmiai rezultatai būtų labai žymūs. (…) Lietuva buvo pirma, dabar visa Europa peržiūri, kaip su Kinija tvarkytis ir apie saugią ekonominę priklausomybę bando kalbėti – kaip neįkliūti į spąstus“, – pridūrė pašnekovė.
Visą „Žinių radijo“ laidą žiūrėkite čia:
