„Aš jau nepakeliu minčių apie tave/ Kaip obelis, apsunkusi nuo vaisių,/ Užlaužiu tragiškai nusvirusias rankas./ O tu sakai: stovėk kaip stovi laisvė“, – paprašyta pakomentuoti pastaruoju metu kilusias diskusijas J. Marcinkevičiaus eilėmis prabilo V. Blinkevičiūtė.

„Čia yra Justinas Marcinkevičius. Aš net susigraudinau. Iš tikrųjų sunku įsivaizduoti Lietuvos atgimimą, visą Sąjūdį ir visą pakilimą be Justino Marcinkevičiaus. Jis visą laiką yra su mumis. Nežinau, ką galėčiau čia bepridurti“, –„Žinių radijui“ teigė europarlamentarė.

Anot jos, įamžinimo klausimai visada kelia nemažai diskusijų, tačiau, neabejojo socialdemokratė, dėl paminklo J. Marcinkevičiaus anksčiau ar vėliau tikrai bus susitarta.

„Aš net neabejoju, kad Lietuvos žmonės, bendruomenė anksčiau ar vėliau vis tiek ras sutarimą, kaip, kur, kada ir kokiu pavidalu tai padaryti. Justinas Marcinkevičius tikrai yra to vertas“, – sakė V. Blinkevičiūtė, pažymėdama, jog ir dabar diskusijos šiuo klausimu galėtų būti oresnės.

„Nereikia to drabstymosi purvais. Juk pats Justinas Marcinkevičius iš tikrųjų ragino ir kvietė: nereikia pykčio, pagiežos, keršto, melo“, – samprotavo V. Blinkevičiūtė.

ELTA primena, kad liepos mėnesį Rašytojų sąjunga nusprendė sostinės Konstantino Sirvydo gatvėje, šalia sąjungos būstinės, pastatyti paminklą rašytojui J. Marcinkevičiui. Visgi, dėl šio paminklo viešojoje erdvėje kilo ginčas – nesutariama, ar derėtų įamžinti J. Marcinkevičių ir jo kūrybą, mat, kritikai ir literatūros tyrėjai akcentuoja prieštaringą rašytojo praeitį.

Dėl J. Marcinkevičiaus paminklo laukiama Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimo. Rašytojų sąjunga neatmeta, kad dėl kilusio ginčo paminklo idėjos gali būti atsisakyta.

Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat labai kritiškai įvertino diskusijas dėl paminklo poetui. Pasak šalies vadovo, debatų epicentre atsidūręs rašytojas yra vienas iškiliausių Lietuvos kūrėjų, todėl jo atžvilgiu skriejanti kritika tik skaudina poeto artimuosius.

„Justinas Marcinkevičius sau pasistatė tokį didelį paminklą, kad jau joks XXI a. ideologinis inkvizitorius jo nebenugriaus. Tai, turbūt, yra didžiausias dainius, kurį mes turėjome XX amžiuje. Arba vienas iš garsiausių mūsų poetų su kurio eiliuotu žodžiu į Sąjūdį ėjo žmonės“, – žurnalistams teigė Šilalės rajone apsilankęs G. Nausėda.