„Iki kokio lygio mes nuėjome?“
LSDP vadovė V. Blinkevičiūtė teigė, jog dabar Lietuvą krečia pandemija, nelegali migracija. Ir žmonių požiūris į šiuos sprendimus. V. Blinkevičiūtė priminė, jog liko pusantrų metų iki savivaldos rinkimų, bet iki šiol nėra aišku, kaip jie bus renkami – tiesioginiu ar netiesioginiu būdu.
„Tai kaip mes juos rinksime? Tiesiogiai, netiesiogiai, kišeniniai, ar ne. Niekas nežino. (…) Mus išdūrė. Tai yra tiesiog nepadoru, tai politinė kultūros valstybėje stoka“, – klausimą kėlė ji.
Partijos lyderė situaciją šalyje vertinti pradėjo nuo pandemijos problemų valdymo.
„Mes tikrai pripažįstame skiepų naudą, to niekas negalėtų paneigti. Tai supranta ir 71 procentas, dabar gal jau ir daugiau, suaugusių Lietuvos gyventojų, kurie yra vakcinuoti (…) Tačiau būtina gerbti nuomonę ir tų, kurie abejoja skiepytis ar ne. Ir čia reikalingas atskiras ir individualus priėjimas prie žmogaus“, – aiškino partijos lyderė.
„Valdantieji nesugeba įsiklausyti į žmones, pakankamai išdiskutuoti. Teikia pasiūlymus, kuriuos reikia atšaukti, nes žmonės būna pasipiktinę“, – priminė politikė.
V. Blinkevičiūtė priminė apie valdančiųjų pasiūlymą važinėti viešuoju transportu tik su Galimybių pasu. Vėliau šio pasiūlymo buvo atsisakyta.
„Mes sakėme, kad tai nejautru, nesąmonė, nereikia taip daryti“, – aiškino politikė.
Ji taip pat kėlė klausimą, kaip galima būti tiek atitrūkus „nuo realaus gyvenimo“, kad nesuprastum, jog ne visi turi išmaniuosius telefonus ir galimybę savarankiškai išsiimti Galimybių pasą. Ir kodėl tik vėliau buvo sudarytos sąlygos platesniame sąraše vietų gauti šį dokumentą.
V. Blinkevičiūtė kategoriškai teigė, jog LSDP nepalaikys Vyriausybės svarstomos idėjos nemokėti ligos išmokos nevakcinuotiems asmenims.
„Iki kokio lygio mes nuėjome? (…) Niekas nedavė teisės iš jų atimti sveikatos išmokas“, – teigė ji.
LSDP pirmininkė aiškino, jog sakyti, kad Galimybių pasas apsaugos „mus visus nuo kovido neišeina“.
„Galimybių pasas negali būti žmonių veiklos diskriminavimo įrankis. Jis negali riboti mūsų žmonių prieigos prie bazinių reikalingų dalykų – sveikatos apsaugos, švietimo, socialinės apsaugos“, – aiškino V. Blinkevičiūtė.
LSDP vadovė ragino Vyriausybė atsižvelgti į gerąją savivaldybių patirtį vakcinuojant.
„Labai svarbus individualus priėjimas prie kiekvieno žmogaus“, – sakė LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė.
„Nemačiau tokio chaoso“
Kita didelė problema, anot V. Blinkevičiūtės – nelegali migracija.
Politikė stebėjosi šios Vyriausybės ministrų nesugebėjimu kalbėtis. Ji priminė vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės viešą pareiškimą apie nepaprastosios padėties įvedimą pasienio savivaldybėse. Tą pačią dieną krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikino, jog to visai nereikia.
LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė kalbėjo, jog ministre dirbo 8 metus, tačiau niekada nematė tokio chaoso.
„Nemačiau tokio chaoso tokiais svarbiais ir jautriais Lietuvai klausimais“, – apgailestavo ji. Politikė kėlė klausimą, ar ministrai negali susėsti prie stalo ir kalbėtis.
Politikė teigė, jog žmonės pagrįstai žmonės kritikuoja ministrų kabinetas.
„Pagrįstai mūsų žmonės kritikuoja Vyriausybę, yra nusivylę jos veikla. Todėl rekordiškai krito pasitikėjimas Vyriausybės nariais. Akivaizdu, kad kai kurie ministrai padarė nemažai klaidų. Tikrai suprantu, kad ministro pozicija yra labai sunki, suprantu, kad yra sudėtingos situacijos, bet nėra laiko mokytis. Ministro pozicija nėra pirmoko pozicija, todėl reikia būti pasirengus bet kokioms situacijoms. Žiauriai pasigendu politinės vadybos“, – emocingai kalbėjo LSDP partijos lyderė V. Blinkevičiūtė.
Kritikos sulaukė ir atskirų ministrų kabineto atstovų pareiškimai, jog jei valdžia nepatinka, po kelių metų bus galima išsirinkti kitą.
LSDP vadovė taip pat pabrėžė, jog „negalima klijuoti etikečių ir sluoksniuoti žmonių“.
Kritika ministrams
LSDP Tarybos posėdžio pabaigoje Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė V. Blinkevičiūtė teigė, kad nesiruošia vardintų ministrų pavardžių, kurias premjerė Ingrida Šimonytė turėtų keisti. Visgi, politikė aiškino, jog Vyriausybės vadovė pati turėtų suprasti, kad ne visi ministrai gali dirbti šį darbą.
„Aš net neabejoju, kad premjerė pati turi susigaudyti ir susivokti, kad kai kurie ministrai negali dirbti, jiems yra per sunku tiesiog. Ir man kartais žmogiškai gaila, tikrai nuoširdžiai sakau. Jiems tiesiog yra sunku“, – šeštadienį LSDP tarybos posėdyje aiškino partijos vadovė.
V. Blinkevičiūtė tikino, jog ministro pozicija negali būti mokymosi pozicija.
„Negali būti taip, kad ateini mokytis. Ir už pusmečio ar po metų kažką išmoksti. Ne, gerbiamieji. Čia ne tas laukas ir ne ta vieta, kur turi mokytis abėcėlės“, – sakė politikė.
LSDP pirmininkė teigė, jog ir taip „pakankamai aišku“, kuriuo ministrai negali tęsti darbo.
„Ir aš tikiuosi, kad jeigu išmintingai pasvarstys ir pamatys, ko gero, tos korekcijos bus atliktos. Ir čia nereikia kažkaip žiūrėti, jog čia baisus dalykas. tiesiog gyvenimas parodo, kad ne kiekvienam pagal pečius ta pozicija“, – aiškino V. Blinkevičiūtė.
7 neatidėlioti pasiūlymai valdantiesiems
V. Blinkevičiūtė LSDP tarybos posėdyjė pristatė kreipimosi į Vyriausybę tekstą, su pasiūlymų paketu „dėl neatidėliotinų veiksmų šalyje augant infliacijai ir didėjant kainoms“.
LSDP atstovai teigia, jog „šiemet Lietuvoje energijos – elektros ir dujų – kainos rekordiškai išaugo“ ir kol kas nėra jokių pagrįstų prielaidų, kad artimiausiu metu jos mažėtų.
Taip pat partija atkreipia dėmesį, kad „gyventojai ir verslo klientai elektros bei dujų kainų augimą patiria jau kurį laiką“, todėl šis pokytis artimiausiu metu neišvengiamai atsilieps produkcijos ir paslaugų kainų augimui. Anot parengto kreipimosi teksto, ypatingai Vilniuje, kur šilumos kaina, prognozuojama, didės 50 procentų.
LSDP valdančiuosius įspėja, jog remiantis Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo apklausos duomenimis, maždaug 150 tūkst. šalies namų ūkių trūksta pinigų maistui.
Taip pat dokumente primenama, jog Lietuvoje egzistuojanti pajamų indeksavimo ir kompensavimo tvarka yra neveiksminga, o didžiausias skurdo rizikos lygis yra tarp pagyvenusių žmonių.
Aiškinama, jog vidutinė senatvės pensija jau daugelį metų atsilieka nuo skurdo rizikos ribos, „o pernai ši praraja dar padidėjo; primindami, kad apie 164 tūkst. žmonių gauna iki 300 eurų siekiančią senatvės pensiją“.
Kartu LSDP atsižvelgiama ir į tai, kad dalis Vyriausybės Seimui rudens sesijoje teikiamų siūlymų kitąmet mažintų gyventojų pajamas, o siūlomi Darbo kodekso pakeitimai blogintų darbuotojų – silpnesniosios darbo santykių šalies – padėtį.
Atkreipdami dėmesį į tai, kad Vyriausybė kol kas nėra pateikusi svarstymui mokesčių reformos, kuri mažintų mažas ir vidutines pajamas gaunančiųjų naštą.
Partija primena, kad kol kas nėra Vyriausybės mokestinių iniciatyvų, kurios didintų stambaus kapitalo bei didelio turto apmokestinimą, taigi ir valstybės 2022 metų biudžeto pajamas ir pabrėžia, kad brangstant žaliavoms ir kitiems resursams, tai turės tiesioginės įtakos gyventojams, vartotojams ir verslui bei dar labiau išaugsiančioms paslaugų ir prekių kainoms.
„Pažymėdami, kad dėl valdančiųjų vykdomos užsienio politikos Kinijos atžvilgiu tikėtina, kad iš šios šalies importuojamoms žaliavų ir produkcijos kainos tik augs, o tai irgi didins paslaugų ir prekių kainas gyventojams“, – rašoma LSDP atstovai.
Dėl anksčiau išvardintų priežasčių LSDP ragina Lietuvos Respublikos Vyriausybę imtis šių neatidėliotinų veiksmų ir siūlome savo konstruktyvią pagalbą rengiant ir tobulinant atitinkamus įstatymų projektus:
1) Peržiūrėti ir taikliau naudoti socialinius ir finansinius instrumentus, didinančius gyventojų pajamas: per neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) korekcijas; taip pat socialiai teisingesnius mokestinius pakeitimus (pavyzdžiui, progresyvesnį gyventojų pajamų mokestį apimantį visas gyventojų pajamas, nepriklausomai nuo jų kilmės) – tokie pakeitimai sumažintų mažas ir vidutines pajamas gaunančiųjų nelygybę; didinti stambaus kapitalo ir didelio turto apmokestinimą siekiant didesnio biudžeto perskirstymo;
2) Nors darbdavių atstovai nepalaiko, imtis planų nuo 2022 m. didinti minimalią mėnesio algą (MMA) iki 730 eurų, kaip ir sutarta su profesinėmis sąjungomis; Darbuotojų, kurie gauna fiksuotą darbo užmokestį iš valstybės biudžeto pajamas didinti koreguojant valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį;
3) Išlaikyti egzistuojančią 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui; nustatyti lengvatinį 9 proc. PVM elektros ir dujų tarifams buitiniams vartotojams; bendradarbiaujant su savivaldybėmis, peržiūrėti priemonių, kurios padeda mažiausias pajamas gaunantiems asmenims padengti šildymo ir komunalines paslaugas veiksmingumą ir prieinamumą; atkreipti dėmesį į smarkiai įsiskolinusių žmonių padėtį peržiūrint egzistuojančias skolų išieškojimo tvarkas pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms;
4) Valstybiniame energetikos sektoriuje skatinti konkurenciją ir peržiūrėti valstybės įmonių pelningumo kriterijus;
5) „Žaliuosius“ mokesčius įvedinėti tik užtikrinant, kad jie nesmogs silpniausiesiems;
6) Realiai įgyvendinti Vyriausybės susitarimus, kurie leistų didinti viešajame sektoriuje dirbančiųjų (mokytojų, medikų, dėstytojų, pareigūnų, kultūros srities, socialinių darbuotojų ir kt.) algas; spartinti senatvės pensijų didinimą; skatinti darbdavius, kurie sąžiningai elgiasi ir tariasi su savo darbuotojais – pavyzdžiui, suteikiant prioritetą viešuosiuose pirkimuose visoms įmonėms, kuriose galioja kolektyvinės sutartys;
7) Įgyvendinti kompleksines priemones dėl pagalbos šeimoms: nustatyti didesnę universalią išmoką gimus vaikui (ar įsivaikinus); užtikrinti bent jau vienos ar dviejų dienų per savaitę vaikų iki vienerių metų priežiūrą lopšeliuose; siekti, kad visos mokymo priemonės mokyklose būtų nemokamos; didinti nemokamo maitinimo mokyklose apimtį ir gerinti jo kokybę.
Dėl šio dokumento LSDP dar turės apsispręsti partijos taryboje, darbą pradės redakcinė dokumento grupė.
