Jano Sniadeckio gimnazijos preigose B. Komorowskį pasitiko į eiles sustatyti lietuviškomis ir lenkiškomis vėliavėlėmis mojuojantys vaikai bei mokytojai, o mokyklos aktų salėje Lenkijos prezidento lūkuriavo visas tuntas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) politikų, nors šios partijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis atkakliai tvirtino,jog B. Komorowskis čia susitinka ne su politikais, o su benduomene.
Švietimo klausimai reiškia „būti ar nebūti"?
Lenkijos prezidentui ir jo delegacijai buvo surengtas trumpas koncertas, kurio metu tautiniais lenkų rūbais pasipuošę mokiniai atliko kūrinius lenkų kalba. Po koncerto B. Komorowskis pasakė trumpą kalbą, kuria aiškino, jog švietimo klausimai kiekvienai tautinei mažumai yra egzistenciniai.
„Lenkijos valstybė visiškai supranta, vertina ir padės sprendžiant Lietuvos lenkų švietimo problemas. Nėra tokios mažumos pasaulyje, kuri išliktų be edukacijos sistemos - visi tą supranta. Mes taip pat suprantame, kad švietimo klausimas lenkų tautinei mažumai tai yra „būti arba nebūti". Suprantame, kad tai yra visos grupės gyvavimo pamatas, todėl stengiamės įtikinti mūsų lietuvių partnerius, kad jie neblogintų Lietuvos lenkų švietimo sąlygų", - sakė B. Komorowskis.
Lietuvos lenkų mažuma švietimo sąlygų bloginimu paprastai vadina Švietimo įstatymą, kuris sustiprina lietuvių kalbos mokymą tautinių mažumų mokyklose bei nuo 2013 m. suvienodina valstybinės lietuvių kalbos egzaminą lietuviams ir tautinių mažumų atstovams.
„Yra labai daug reikalų, kuriuos reikėtų aptarti, tačiau švietimo klausimai, be abejonės, yra, buvo ir bus Lenkijos dėmesio centre, kaip kad yra ir kitose valstybėse, kurios jaučia emocinį ryšį su savo tautinė mažuma kitoje šalyje", - teigė Lenkijos valstybės vadovas.
B. Komorowskis užžsiminė ir apie ekonominį Lenkijos bei Lietuvos bendradarbiavimą bei paragino tautines mažumas abiejose valstybėse prisidėti kuriant pilietinę bendruomenę tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje.
Kaip žinia, Lenkijoje taip pat gyvena lietuvių bendruomenė.
Lietuvos lenkų bendruomenei B. Komorowskis taip pat patarė būti aktyviems politiniame Lietuvos gyvenime, ypač savivaldoje, nors šiuo metu Vilniaus ir Šalčininkų rajonų tarybose didžiąją daugumą sudaro būtent LLRA atstovai.
V.Tomaševskis: LLRA veiklai Lietuvoje nesudaromos geros sąlygos
Lenkijos prezidentui B. Komorowskiui išsakius savas mintis, vietos politikai pradėjo vardinti, ką Lietuva daro blogai. Pavyzdžiui, LLRA pirmininkas V. Tomaševkis skundėsi, kad regioninėms partijoms Lietuvoje keliami tokie patys reikalavimai, kaip ir nacionalinėms - tai yra, norėdamos patekti į Seimą regioninės partijos, kaip ir nacionalinės, turi įveikti tokį pat 5 proc. barjerą. Jo nuomone, tai būtų normalu Baltarusijje, bet ne Europos Sąjungos valstybėje.
Šalčininkų rajono meras Zdislavas Palevičius savo ruožtu Lenkijos prezidentui aiškino, kad Lietuvos lenkai jaučiasi esantys lenkų tautos dalimi, tačiau nepatikslino, ar kalba apie etninę tautą, ar apie politinę.
„Prieš metus Maišiagaloje buvo pasakyti tokie žodžiai: lenkai Lietuvoje yra lenkų tautos dalis - ar kam nors tai patinka, ar ne. Pabaigai norėjau papildyti: buvome, esame ir būsime lenkų tautos dalis, nepriklausomai nuo politinių ar istorinių konjūnktūrų", - sakė Z. Palevičius.
Susitikime su prezidentu savo nuomonę išsakė ir Lietuvos lenkų Seimo nariai - Jaroslavas Narkevičius bei Michalas Mackevičius. Pastarasis aiškino, kad Lietuvos lenkai nenori nieko ypatingo - tik lygių teisių. Tačiau jis nepaaiškino, kodėl sustiprintas lietuvių kalbos mokymas tautinių mažumų mokyklose pažeidžia lygių teisių principą.
Į prezidentą kreipėsi ir Lenkų tėvų forumo atstovė Renata Cytacka. Ji skundėsi, kad kurti pilietinę visuomenę Lietuvoje yra labai sudėtinga po to, kai praėjusiais metais buvo surinkta 60 tūkst. parašų prieš naująjį Švietimo įstatymą, tačiau į tai nebuvo išgirsti.
„Nesame prastesni Lietuvos piliečiai, bet dabar esame stumiami į konfrontaciją. Mes negalime būti ramūs, nes kalbama apie mūsų vaikus, - sakė ji.
Vietos pedagogų atstovė taip pat pranešė, kad kovo 17 d. Lietuvos lenkai „išeis į gatves". Vietos lenkai tą dieną Vilniuje rengia eiseną, protestuodami prieš Švietimo įstatymo nuostatas, kuriomis sulyginti reikalavimai laikantiesiems lietuvių kalbos egzaminą ir išplėstas dėstymas lietuvių kalba.
B.Komorowskis paragino ieškoti sąjungininkų
Išklausęs LLRA politikų skundų B. Komoroskis pareiškė, kad per dvidešimt Lietuvos nepriklausomybės metų lenkų bendruomenė, jos kalba ir kultūra labai sustiprėjo.
„Raginčiau ieškoti partnerių, sąjuninginkų, asmenų, kurie supranta, kad religinė, tautinė įvairovė yra vertybė valstybei. Ieškoti ir tarp lietuvių, tokių asmenų, kurie taip galvoja apie Lietuvą, kad Lietuvos tautos turtas yra būtent įvairovė. Ir sugebėjimas gyventi kartu toje įvairovėje. Verta apie tai kalbėti mūsų lietuvių partneriams", - sakė B. Komorowskis.
DELFI primena, kad B. Komorowskis Lietuvoje lankosi Vasario 16-osios proga: Vilniuje Lenkijos prezidentas susitiko su Lietuvos valstybės vadove Dalia Grybauskaite, Arkikatedroje dalyvavo šv. Mišiose, bet prieš oficialius renginius ir susitikimus sostinėje B. Komorowskis užsuko į Šalčininkus, kur susitiko vietos lenkų atstovais.
Lenkijos vadovas taip pat užsuko į Jašiūnus, kur padėjo gėlių, ant čia palaidoto mokslininkas, buvusio Vilniaus universiteto rektoriaus J. Sniadeckio kapo.