Kartu su ja susitikime dalyvavo ir vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas ir policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
Bilotaitė: nepasitikėjimas Pociumi buvo ir jis augo
Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė susitikime teigė, jog po R. Pociaus išėjimo iš pareigų istorija turėjo ir pasibaigti.
„Kalbant apie konkretų atvejį ir situaciją, kai bendru sutarimu su generolu sutarėme, kad jis palieka pareigas, bendru sutarimu, noriu pažymėti. Čia, kaip suprantate turėjo gal istorija ir baigtis, padėtas taškas. Bet generolas nusprendė kitaip.
Ir nežinau, ar yra įprasta, kad generolai, pabaigę savo kadenciją, išėję šalių susitarimu, vėliau išeina į viešumą ir pradeda komunikuoti. Manau, kad turėjo būti pasirinktas kitas kelias, yra teisinės priemonės, esame teisinė valstybė“, – pabrėžė ministrė.
Ji teigė, jog jei R. Pociui kilo kažkokių klausimų, „jis tuos klausimus galėjo spręsti teisėtu būdu“.
„Bet kalbant apie situaciją ir geopolitinę situaciją. Šis klausimas jau yra vakar dienos klausimas. Yra šalių susitarimas, žmogus išėjo iš pareigų. Šiandien reikia galvoti, kaip mes turime savo institucijas stiprinti, kaip daryti jas atsparias ir pasirengusias įvairiems scenarijams.
Tikriausiai matote, kas vyksta pastaruosius metus, kokios skirtingos krizinės situacijos, Ukrainoje vyksta karas. Tai man atrodo, mūsų institucijų pasiruošimas, susitelkimas yra prioritetas“, – teigė A. Bilotaitė.
Vidaus reikalų ministrė susitikime teigė, jog generolams yra keliami aukšti ir dideli reikalavimai.
„Tokios situacijos, kai tiesioginis vadovas negali susisiekti, kai asmuo yra nepasiekiamas, kai jis meluoja, jo nėra darbo vietoje. Tai nėra normalu ne tik dėl to, kad jis gauna darbo atlygį už mokesčių mokėtojų pinigus, bet ir dėl to, kad jis eina atsakingas pareigas, kad jo institucija yra tokia ypatinga, kad ji turi būti parengtyje 24 valandas per parą“, – ketvirtadienį Seime sakė vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
Ji teigė, jog nepasitikėjimas R. Pociumi buvo ir „jis buvo išsakytas, jis augo“.
„Jis nebuvo be pagrindo. Tikrai turėjau visus argumentus ir visus pagrindus turėti tą nepasitikėjimą ir jį išsakiau“, – tikino vidaus reikalų ministrė.
A. Bilotaitė susitikime su opozicinių frakcijų atstovais prisiminė ir paskutinę situaciją, susijusią su R. Pociumi.
„Jeigu nebūtų bendro sutarimo, ji galėjo pasibaigti kitaip tam asmeniui. Ir, matyt, būtų turėjusi jo ateičiai kitokių pasekmių, nemanau, kad jam malonių pasekmių“, – kalbėjo ji.
Planas „Vėtra“ – atgyvena
Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė taip pat pakomentavo ir vis daugiau klausimų keliantį nepanaudotą planą „Vėtra“ Seimo riaušių metų.
„Suprantu, kad prie šito stalo yra žmonių, kurie norėtų, turėtų pasiūlymų taktiniams dalykams. Bet, deja, tikriausiai, nei jūs, nei aš nesame tie žmonės, kurie gali siūlyti policijos pareigūnams, kurie yra atsakingi už šią sritį, imtis vienokios ar kitokios taktikos. Tai yra jų darbas, ir mes privalome jais pasitikėti“, – pabrėžė ji.
Ministrės teigimu, planas „Vėtra“ yra „apskritai atgyvena“.
„Ir netgi sovietinis reliktas. Mes, matyt, turime eiti moderniau, tą ir darysime. Ir tikrai, matyt, peržiūrėsime ir to plano ateityje nebeliks“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Ministrės teigimu, riaušių malšinimui vadovavo operacijų vadovas, tuomet Vilniaus policijos vadovu dirbęs Saulius Gagas.
Ji sakė, kad ne kartą kylo problemų dėl VST pajėgų pasitelkimo.
„Mes turime informaciją raštais. Galiu pateikti raštus apie atsisakymą pateikti pagalbą policijai“, – teigė A. Bilotaitė.
Siūlo kurti specialią komisiją
„Valstiečių“ atstovas Dainius Gaižauskas teigė, kad geriausiai situaciją išaiškinti padėtų specialiosios komisijos organizuotas posėdis.
„Vien tik pasišnekėjimų neužtenka“, – sakė parlamentaras.
Jis paklausė ministrės, ar ji sutiktų ateiti paliudyti komisijai.
„Aš žinau, kad yra kreiptasi į Generalinę prokuratūrą dėl šios situacijos. Jei bus priimtas sprendimas, bus labai išsamiai išsiaiškinta“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
„Jei Seimas priims tokį sprendimą dėl komisijos, tai yra mano valio ir pagarba Seimo sprendimui. Žinoma, aš manau, kad jūs turėtumėte pirma inicijuoti tokį dalyką. Inicijuokite ir žiūrėsime, kaip bus sudėlioti argumentai“, – sakė ministrė.
Jos teigimu, generolas R. Pocius turi visas galimybes kreiptis ir į Darbo inspekciją, prokuratūrą bei kitas institucijas.
„Aš kviečiu jį tai padaryti garbingai“, – tvirtino ministrė.
Kaip vertino Pocių?
Vidaus reikalų ministrė posėdžio metu susiginčijo su opozicijos atstovu Sauliumi Skverneliu, kuris prašė atsakyti į klausimą, kaip ji paskutinį kartą įvertino R. Pocių.
A. Bilotaitė bandė prašyti paaiškinti 2018 metų situaciją, kai neva buvo imta aiškintis, kodėl generolas naudojo tarnybinį automobilį savo vestuvėms, tačiau tyrimas taip ir nebuvo perduotas toliau tirti.
„Jūs dangstėte savo kolegą?“, – A. Bilotaitė klausė S. Skvernelio.
Po šių žodžių kilo didžiulis šurmulys ir raginimas ministrei neišsisukinėti nuo klausimų.
„Ką tai pakeistų? Vertinimas galėjo pasikeisti!“, – sakė A. Bilotaitė.
Visgi galiausiai ji patvirtino, kad R. Pocių paskutinį kartą įvertino gerai.
„Kokią tai turi reikšmę – kad jis nėjo į darbą, kad jo aš neradau darbe. Kaip tai galėjo pakeisti situaciją, kad aš jį vertinau gerai? Jis nebuvo vertinamas blogai, bet ką tai keičia?“, – piktinosi A. Bilotaitė.
„Koks tonas su manimi, toks ir mano tonas!“, – į pasipiktinimą replikavo ministrė.
Viceministras paaiškino, kad šių metų sausį R. Pocius buvo vertinamas gerai, o praėjusiais metais – labai gerai.
A. Bilotaitė pakartojo, kad R. Pocius vieną kartą, pasak jos, melavo dėl savo darbotvarkės ir tiesiog nebuvo darbe.
„Buvo įvairių gandų, kad generolas dažnai nebūna darbo vietoje. Tai buvo gandai. Buvo nuvažiuota vieną kartą ir paaiškėjo, kad jo nėra“, – sakė ministrė.
Seimo narys Kęstutis Mažeika ragino ministrę „į save pažiūrėti“, kalbant apie jos pačios lankomumą Seimo komiteto posėdyje ir klausė, ar neatskleidžiami slapti duomenys, kai viešai kalbama apie planą „Vėtra“.
„Taktiniai dalykai nėra vieši. (...) Apie lankomumą – kreipkitės į atitinkamas Seimo institucijas. Šiandien ne šitas klausimas yra aptarinėjamas“, – sakė A. Bilotaitė.
Bilotaitė dėl VST panaudojimo riaušių metu forminimo kaltę verčia kitoms tarnyboms
Socialdemokratas Julius Sabatauskas ministrės klausė dėl plano „Vėtra“. Jo teigimu, paskutinį kartą šį planą reguliuojantis įstatymas buvo taisytas 2011 metais.
„Tai yra jūsų atstovaujamos politinės daugumos laikais. (…) Čia pasakyta, kad tarnybos pajėgos gali būti siunčiamos likviduoti ypatingos situacijos tik vidaus reikalų ministro įsakymu ir jos panaudojamos ypatingai situacijai likviduoti vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.
Sakydama, kad galite teikti įsakymą žodžiu, bet iš to, kas buvo viešojoje erdvėje – įsakymu net nekvepėjo, ten buvo prašymas. Tačiau ar jūs įforminote vėliau tą įsakymą nustatyta tvarka?“ – klausė politikas.
Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė susitikime teigė, jog už įforminimą yra atsakingos kitos institucijos.
„Pirmas dalykas – plano „Vėtros“ nėra įstatyme. O kalbant apie žodinį pasitelkimą, jis yra numatytas teisės aktuose, tą gali padaryti ministras, o už jo įforminimą yra atsakingos institucijos. Tai yra tiek Policijos departamentas, tiek ir VST“, – sakė ji.
„Noriu tiesiog pasakyti, kad pajėgos atėjo, jų reikėjo, nebuvo delsiama to padaryti, tai buvo atlikta. Laiku visi dalykai buvo padaryti. Klausimas – kas būtų buvę, jeigu ministrė nebūtų pateikusi tokio žodinio kreipimosi ir nebūtų paprašymo pasitelkimo. Tada galėtų būti klausimas dėl atsakomybės“, – pabrėžė vidaus reikalų ministrė A. Bilotatė.
Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis klausė ministrės, ar riaušių malšinimas, jos vertinimu, vyko teisėtai formalia prasme.
„Aš jau vakar viešai kalbėjau apie tai. Kam yra naudinga, kad mes vėl grįžtame prie riaušių istorijos?“, – klausė A. Bilotaitė.
Ji priminė, kad riaušių istoriją jau nagrinėjo ir ministerija, ir Seimo komitetas.
„Seimas, atlikdamas parlamentinę kontrolę, po riaušių nematė problemų ir nekėlė šių klausimų? Klausimas, kodėl. Šiandien po metų laiko mes apsisukame ir grįžtame atgal. Kam tai naudinga? Kas yra ginama? Yra Baudžiamojo proceso kodeksas, yra teisiniai dalykai ir tuo bus remiamasi. Pamatysime, kai viskas pasibaigs“, – tvirtino A. Bilotaitė.
„Aš turėjau teisę duoti žodinį pavedimą VST. Aš turėjau tokią teisę kaip ministrę. Aš tai padariau. Ar Policijos departamentas suformino – kitas klausimas. Ir ar VST tai padarė, nes VST turėjo pasakyti, kiek pareigūnų davė, kaip davė. Jie šito darbo nepadavė“, – sakė vidaus reikalų ministrė.
Pripažįsta klaidą
Visgi vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė pripažino savo klaidą.
„Mano klaida buvo tai, kad po to, kai paaiškėjo, kad generolo nėra darbe, kad jis meluoja, nėra pasiekiamas, šito nepateikiau visuomenei, nepaaiškinau ir nepasakiau, koks generolas dirba pas mus. Čia buvo mano klaida, tą pripažįstu“, – teigė A. Bilotaitė.
Neatmeta galimybės „ginti savo garbę“
Visgi buvusi ministrė Rita Tamašunienė akcentavo teisinių niuansų svarbą, kai pasitelkiamas tam tikras pareigūnų skaičius.
„Negali būti teisinėje valstybėje taip, kad kiekvienas aukštesnio rango pareigūnas pasitelkia taip, kaip jam atrodo. Dėl to yra teisinis pagrindas, visa tai, ar vėliau, turi būti įforminta. Kodėl to nebuvo padaryta?“ – klausimą kėlė politikė. Ji taip pat klausė, ar ministerija vertino riaušių suvaldymo aplinkybes.
R. Tamašunienė dar pridūrė, jog po trečiadienį surengtos vidaus reikalų ministrės spaudos konferencijos, dar labiau sustiprino įspūdį, kad jos pavaldume esančiose institucijose gali būti vykdomas mobingas arba patyčios.
Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė atsakydama teigė, jog riaušių suvaldymas prie Seimo buvo įvertintas dar tą pačią savaitę.
„Buvo visa sudėliota įvykių chronologija ir buvo aiškūs įvertinimai. Buvo pripažintos klaidos, tai buvo pristatyta viešai. (…) Buvo padarytos išvados, bet mes kažkodėl vėl grįžtame prie šio klausimo“, – tikino ji.
O atsakydama į klausimą apie galimą mobingą pavaldžiose institucijose, ministrė pabrėžė, jog su ja dirbantys žmonės žino, kad ji taiko „visai kitokius darbo kultūros standartus“.
„Tai yra išsigalvojimai iš mano buvusio pavaldinio pusės. Man sunku vertinti tuos išsireiškimus, tai vertinu kaip šmeižtą. Su teisininkais tai vertinu taip pat, gal kreipsiuosi į teismą ir ginsiu savo garbę“, – tikino ministrė.
Bilotaitė: padėkot galėtumėt, o ne priekaištauti
„Padėkot galėtumėt, o ne priekaištauti“, – kalbėdama apie ginklų pirkimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams replikavo A. Bilotaitė, akcentavusi, kad jai vadovaujant ministerijai, tokie pirkimai buvo pradėti vykdyti.
Darbo partijos atstovas Viktoras Fiodorovas klausė, ar vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė palaikys opozicinių frakcijų pasiūlymą kurti parlamentinį tyrimą.
„Kadangi generalinė prokuratūra jau yra ta, į kurią kreiptasi, tai reikia dabar tikėtis tyrimo, kuris bus pradėtas, tai, matyt, tie klausimai bus atsakyti institucijų. Matyt, bus aiškus objektus išnagrinėjimas šios situacijos.
Parlamentinė kontrolė jau buvo vykdyta, bet jeigu Seimas nuspręs, kad reikia, jam svarbu tai dar kartą pakartoti, tai yra Seimo valia. (…) Jeigu Seimas nuspręs, aš esu pasirengusi atsakyti“, – atsakė ji.
Sulaukė raginimų trauktis
Iš pareigų pasitraukęs generolas teigė, jog po riaušių jo santykiai su ministre tapo įtempti, jis ne kartą sulaukė raginimų trauktis.
Buvusį VST vadą A. Bilotaitė apkaltino nebuvus darbe, melavus, nedalyvavus ministerijos organizuotuose pasitarimuose, teigė, jog jam nebuvo įmanoma prisiskambinti, nors nepaprastosios padėties metu jis turi būti pasiekiamas visą laiką.
Kelių opozicinių partijų atstovai pasiūlė atlikti parlamentinį tyrimą išsiaiškinti situacijai, abiem pusėms apsikeitus kaltinimais.
