„Sutarėme, kad per maždaug 3 mėnesius Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai kartu su turto banku peržiūrės visus tuos objektus, įsivertins jų būklę ir užtikrins procesą, kad tinkami objektai būtų traukti į sąrašus ir sužymėti“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė A. Bilotaitė, pažymėdama, kad Turto bankas valdo daugiau nei pusę tūkstančio nekilnojamojo turto objektų.
„Tai, matyt, leis mums ženkliai pajudėti su pačiu tinklu, to tinklo išsidėstymu kuo platesnėje teritorijoje, kad žmonės jaustųsi saugiau“, – pridūrė ministrė.
Tuo metu laikinasis Turto banko direktorius Ernestas Česokas pažymėjo, kad siekiant plėsti priedangų tinklą kol kas yra atlikti tik pirminiai pastatų vertinimai. Visgi, anot jo, reikia sulaukti galutinio reikalavimų sąrašo – tik tada bus galima tiksliai pasakyti, kiek iš 540 Turto banko žinioje esančių objektų būtų galima įkurti priedangas.
„Pirminiai vertinimai buvo atlikti. Labai sunku pasakyti galutinį reikalavimų sąrašą, kuris bus patvirtintas. Bet suprantame, kad tam tikslui gali būti pritaikomi tiek rūsiai, tiek pusrūsiai – tai iš esmės patalpos, kurios ir dabar yra naudojamos Turto banko klientų“, – sakė E. Česokas.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teigimu, siekiant stiprinti visuomenės pasirengimą galimoms grėsmėms, šalyje įkurtas per 3,3 tūkst. priedangų tinklas, kuriame tilptų 912 tūkst. (apie 31 proc.) gyventojų.
Taip pat, 12 savivaldybių jau pasiekė ir Vyriausybės iškeltą tikslą, numatantį, kiek gyventojų pavojaus atveju galėtų rasti saugų prieglobstį (60 proc. miestų savivaldybėse ir 40 proc. rajonų savivaldybėse).
Pagal Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, kitos įstaigos savivaldybei privalo teikti informaciją apie statinius ir patalpas, kurie gali būti parenkami priedangoms įrengti, ir sudaryti galimybes neatlygintinai jomis naudotis.
