Ministrė A. Bilotaitė teigė, jog spaudos konferencijos vyks kas savaitę, supažindinti su naujausia informacija. Kalbėdama apie šią savaitę, ministrė pateikė aktualiausius skaičius.
„Situacija kaip ir stabilizavosi, bet negalime atsipalaiduoti, turime būti pasiruošę įvairiems scenarijams. Bet tas sprendimas, kuris buvo priimtas rugpjūčio 2 dieną duoda rezultatų. Šią savaitę į Lietuvą buvo neįleista apie 200 migrantų. Bendras skaičius – 1340 asmenų. Ir 44 asmenys buvo įleisti dėl humanitarinių priežasčių“, – statistiką pristatė A. Bilotaitė.
Ministrė kalbėjo, jog kadangi situacija stabilizuojasi, pajėgumai skiriami migracijos procesams, sugrąžinimo procedūroms.
Ketvirtadienį pranešta apie pirmąjį asmenį, kuris savanoriškai sutiko grįžti į savo kilmės šalį.
Tą patį pasiruošę padaryti dar 14 asmenų, o dėl 11 vyksta procedūros.
„Žinia tokia, kad procesai prasidėjo, tai yra pradžia. Mes laikysime tempą, kad neteisėti migrantai būtų grąžinami į savo kilmės šalis“, – sakė A. Bilotaitė.
Ministrė taip pat teigė, jog tiek Latvija, tiek Lenkija jaučia neteisėtų migrantų judėjimo paintensyvėjimą. Latvijoje po Lietuvos sprendimo prie sienos sulaikyta 320 asmenų, Lenkijoje – 515 asmenų.
„Todėl svarbus veiksmų koordinavimas“, – teigė ministrė.
„Mes buvome ledlaužiai šioje situacijoje, mūsų ekspertai važiuoja į kaimynines šalis ir dalinasi informacija, patirtimi“, – sakė vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
A. Bilotaitė paaiškino, kad saugumas yra sustiprintas prie objektų Rūdninkuose, kur apgyvedinti neteisėti migrantai.
„Kai antradienį naktį buvo incidentas, mes pastiprinome pajėgas, kreipėmės į Karo policiją, į Kalėjimo departamento pareigūnus ir jie mums šią paramą suteikė. Šiuo metu objektus saugo Viešojo saugumo tarnyba, taip pat – šauliai“, – teigė ministrė.
Pajėgumų, patikino ji, bus tiek, kiek reikės.
„Visi incidentai sudaro situaciją, kad mums kartais gali tekti perdislokuoti pajėgas iš kitų objektų, todėl kartais gali būti sudėtingesnių situacijų, bet pajėgumai bus tokie, kokių reikės“, – sakė A. Bilotaitė.
Liubajevas: tendencijos nuteikia optimistiškai
Spaudos konferencijoje dalyvavęs VSAT vadas generolas Rustamas Liubajevas.
„Paskutinių dienų įvykiai ir tendencijos nuteikia optimistiškai. Galima teigti, kad situacija prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos šiuo metu visiškai kontroliuojama“, – patikino generolas.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad pajėgos pasienyje vis dar yra sustiprintos.
„Buvo paminėta apie tendencijas kaimyninėse šalyse. Mes nuolat palaikome tiesioginį ryšį su Latvijos ir Lenkijos sienos apsaugos tarnybomis. Su kolegomis lenkais ne tik palaikome ryšį, keičiames informacija, tačiau deriname bendrus veiksmus prie vidinės sienos su kaimynine valstybes ir organizuojame bendrus veiksmus kiekviena valstybė savo atsakomybės ruože prie Lietuvos ir Baltarusijos bei Lenkijos–Baltarusijos sienos“, – pažymėjo R. Liubajevas.
Pareigūno teigimu, vyksta kontaktai bei susitikimai ir su Latvijos pasieniečiais.
„Ir Latvijos, ir Lenkijos kolegos priėmė sprendimą taikyti tas pačias priemones prie savo sienų su Baltarusija“, – akcentavo jis.
Pakomentavo situaciją dėl į Lietuvą įžengusio pasieniečio
Ministrė komentavo ir vakarykštį VSAT užfiksavimą, kad baltarusių pareigūnas įžengė į Lietuvos teritoriją.
„Ko siekė? Kai vyksta hibridinis karas ir tokios atakos, tai tikriausiai galima tikėtis visko. Matyt, yra tam tikros provokacijos ir bandymai sukelti kažkokias reakcijas. Mano žiniomis, URM ruošia notą, manau, kad jie galėtų detaliau pakomentuoti. Mes pasiruošę reaguoti į įvairias provokacijas ir dezinformacijas“, – patikino ji.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas R. Liubajevas teigė, jog šiuo metu duomenų apie tarp pasienių įstrigusių asmenų nėra. Jis taip pat siūlė nenaudoti sąvokos „niekieno žemė“.
„Tokios sąvokos nėra ir negali būti. Nes valstybės siena yra pakankamai aiškiai nužymėta, sienos linija pažymėta atitinkamais ženklais. Ir neteisėti migrantai laukia Baltarusijos Respublikos teritorijoje, neturėdami galimybių sugrįžti į Baltarusiją dėl tam tikrų sienos apsaugos tarnybos pareigūnų veiksmų, nenorėdami vykti į Lietuvą. Šiam momentui prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos nėra“, – teigė R. Liubajevas.
VSAT vadas teigė, jog tokioje situacijoje įstrigusiems asmenims pasieniečiai padeda – įsileidžia į teritoriją, jam suteikiama humantiranė pagalba ir toliau sprendžiama dėl jo likimo.
Jis taip pat pakomentavo ir Lietuvos teritorijoje užfiksuota Baltarusijos pasienietį.
„Pareigūnas įžengė į Lietuvos teritoriją, priėjo prie sienos ženklo, kalbėdamas ryšio priemonėmis. Šiam momentui atsakyti, kas įvyko, kodėl būtent tas pareigūnas pasielgė taip, mes neturime. Bet pagal susitarimą su Baltarusijos Respublika, atitinkamais kanalais, Baltarusijos pusė buvo informuota apie šį incidentą. Inicijuojame jo tyrimą. Taip pat VRM minėjo ir apie tai, kad artimiausiu metu URM parengs notą ir pateiks“, – sakė VSAT vadas.
Jis teigė, jog Baltarusijos pasieniečio turimas miegmaišis, palapinė visai nestebina.
„Per tą visą laikotarpį pastebėjome nemažai aktyvumo prie sienos. Ten dalyvauja įvairių institucijų atstovai, bent jau tai galima spręsti iš jų aprangos. Taip pat yra žinoma, kad Lietuvoje pasieniečių veiksmai yra stebimi ir fiksuojami“, – teigė jis.
R. Liubajevas teigė, jog prie valstybės sienos žmonių yra, bet prognozuoti galimus skaičius yra labai sudėtinga.
„Todėl ir sakiau, kad nežiūrint į situacijos stabilizavimą, išliekame budrūs“, – sakė jis.
Bilotaitė: didžioji dalis riaušių dalyvių susiję su kriminalinėmis struktūromis
Vidaus reikalų ministrė taip pat pakomentavo antradienį vykusias riaušes prie Seimo.
„Policija atlieka ikiteisminį tyrimą. Yra priimti sprendimai dėl suėmimo tam tikrų asmenų. Mano žiniomis, be tų 29 asmenų, atsirado dar 36 asmenys, kurie ėmėsi tam tikrų veiksmų – kurstė ar kitokių fizinių veiksmų, prisidėdami prie riaušių kurstymo, organizavimo arba veikimo prieš pareigūnus“, – sakė A. Bilotaitė.
Todėl, pasak jos, turi būti greitas ir griežtas teisinis įvertinimas Seimo nariams, kursčiusiems riaušes, ir patiems riaušių organizatoriams.
„Tam tikrą informaciją gavo visos institucijos, mūsų institucija taip pat. Indikacijų apie kažkokius rimtus agresyvius veiksmus toje informacijoje nebuvo, bet jeigu klaustumėte mano vertinimo, aš manau, kad tai yra koordinuoti, planuoti veiksmai ir aiškiai turintys labai aiškių tikslų Lietuvoje. Nemanau, kad jei atsitiktinai atsitinka, yra jėgos, kurios viską padėlioja ir šiandien turime tokią situaciją“, – sakė A. Bilotaitė.
Ji teigė, kad didžioji dalis sulaikytųjų yra ne kartą turėję reikalų su teisėsauga.
„Iš tų asmenų, kurie buvo identifikuoti, akivaizdu, kad nemaža dalis yra susijusi su nusikalstamo pasaulio struktūromis ir tai tik dar kartą patvirtina, kad tai yra karas. Hibridinis karas ir priemonės yra įvairios“, – pabrėžė ministrė.
Dalis grįžo
R. Liubajevas teigė, jog „dalis neteisėtų migrantų grįžo“.
„Negalime kalbėti apie kažkokius įspūdingus skaičius, bet dalis migrantų grįžo. Turime tokią informaciją iš atvirų šaltinių. Matome, kokia situacija dabar yra Latvijos–Baltarusijos ir Lenkijos–Baltarusijos sienos. Ta situacija iš esmės pasikeitė nuo rugpjūčio 3 dienos, kai buvo pasirašytas ministrės sprendimas, kai mes pradėjome taikyti aktyvius veiksmus prie valstybės sienos, tie srautai pajudėjo mūsų kaimynų sienų link. Tai pakankamai gerai žinomas reiškinys“, – tikino VSAT vadas.
Priimta 200 sprendimų
Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė spaudos konferencijoje teigė, jog nei vienas prieglobsčio prašymas nebuvo patenkintas.
„Iki šios dienos prieglobsčio procedūrose, kurias vykdo departamentas, užregistruota apie 1500 neteisėtų migrantų. Iš jų apie 200 sprendimų yra priimti galutiniai, kol kas nei vienas sprendimas nebuvo jų naudai – nebuvo priimta nei vienos sprendimo suteikti prieglobstį. Dabar su jais yra dirbama, jie informuojami apie alternatyvas ir galimybes grįžti namo savo noru“, – penktadienį sakė E. Gudzinauskaitė.
Migracijos departamento vadovė E. Gudzinskaitė paaiškino, kad į kilmės šalis grįžti norintys neteisėti migrantai, kurie neturi dokumentų, kelionę namo gali pradėti po kelių savaičių, kai iš jų pilietybės ambasadų gaunami dokumentai.
„Apie 30 proc., kurių (prieglobsčio – aut.p.) prašymai buvo atmesti, pasinaudojo galimybe apskųsti. Iš 200 turbūt apie 160 sprendimų yra įsiteisėję, praėję apskundimo procedūros. Apie 40 dabar teismuose turbūt yra, kurie skundžia teismuose. Migracijos departamente yra apie 10 asmenų, kurie pateikė skundus“, – sakė E. Gudzinskaitė.
Ji paaiškino, kad visais atvejais, kai prieglobsčio prašytojas supažindinamas su sprendimu atmesti jo prašymą, jo paklausiama, ar jis norės sprendimą skųsti.
„Jei prieglobsčio prašytojas pasako, kad jis nori advokato pagalbos, tada Migracijos departamentas siunčia poreikį tai advokatų kontorai ir jie privalo pristatyti advokatą. Iki šiol problemų, kad mes pareikalavome ir negavome paslaugos, kol kas nebuvo“, – paaiškino įstaigos direktorė.
E. Gudzinskaitė taip pat paaiškino, kad dalis migrantų pasirinko neprašyti prieglobsčio.
„Dalis yra mąstymo procese. Vienas iš mobilių komandų, kurios pajudės kitą savaitę po apgyvendinimo stovyklas, tikslų yra atsisėsti su žmogumi, jam išaiškinti jo opcijas ir pasakyti, kad apsispręstų ir dedame tašką, kad būtų aišku. Jie vieną dieną sako, kad prašysiu, kitą dieną, – kad neprašysiu, noriu-nenoriu. Tikslas yra labai aiškiai išsiaiškinti, ko tu nori ir išaiškinti, ką reiškia tavo pasirinkimas. Po to apvažiavimo mes turėsime skaičius, kiek bus procedūrų, kiek – ne“, – paaiškino Migracijos departamento vadovė
Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybos kameros ketvirtadienį užfiksavo, kaip į Lietuvos teritoriją įžengia Baltarusijos pasienietis.
Kaip pranešė tarnyba, Baltarusijos pareigūnas apie pusantro metro įžengė į Lietuvos teritoriją ir tuoj pat grįžo.
Delfi primena, jog per praėjusią parą dviem asmenims pasieniečiai leido į Lietuvą atvykti dėl humanitarinių priežasčių. O 19 neteisėtų migrantų buvo apgręžti atgal į Baltarusiją.
Per šiuos metus į Lietuvą pateko per 4 tūkstančius neteisėtų migrantų.
