Apie tai laidoje „Delfi tema“ kalbėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir užkrečiamųjų ligų ligų specialistas, profesorius Saulius Čaplinskas.
Laidoje buvo priminta, kad apie galimą laboratorinę COVID-19 kilmę pirmiausia prabilo buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
„Trumpas tai vadino kinų virusu vienu metu, po to atsitraukė nuo šio termino. Išties jau tada buvo daug pasirodžiusių abejonių, kaip visa tai vyko, nes buvo akivaizdu, jog informacija Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) nebuvo teikiama pagal taisykles, kurios įtvirtintos, o taisykles galima prilyginti tam tikrai tarptautinei sutarčiai“, – sakė L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, per visą pandeminį laikotarpį pasirodė ir daugiau informacijos, dėl kurios J. Bidenas galėjo nuspręsti laboratorinio viruso versiją dar kartą patikrinti, pavedant užduotį žvalgybai.
„Net jei liksime prie gyvulinės kilmės, – kad iš gyvūno žmogui persidavė – teorijos, nepamirškime kitų labai svarbių aspektų. Bet kuriuo atveju Kinija neteikė informacijos – (…) kai jau įsisiautėjo Uhane virusas, kai jau jis persidavinėjo iš žmogaus žmogui, tuo metu Kinija visa tai neigė ir nebuvo pranešę pasauliui. Kad virusas plito labai smarkiai gydytojų tarpe irgi buvo pranešta berods po dviejų mėnesių. Jau tai liudija, kad PSO taisyklės buvo pažeistos ir tai atidaro galimybę aiškintis ir Tarptautiniame Teisingumo teisme“, – akcentavo Seimo NSGK pirmininkas.
Vis dėlto jis priminė, kad aiškinimuisi minėtame teisme Kinija turėtų pasiryžti būti atsakovė, o to šalis, tikėtina, nedarys.
„Bet tam tikri atskiri ieškiniai gali būti. Ką bus svarbu įrodyti – ne tik informacijos slėpimą, bet kad tai buvo visos Kinijos kaip valstybės uždarumas: tai darė ne atskiri žmonės, o Kinija kaip valstybė. Turint omenyje jos totalitarinio režimo tipą, tai niekuo nėra neįtikėtina ir tai galėtų būti realybė. Tema tęsis ir mes matysime tam tikrus ir politinius veiksmus“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.
Beveik metus PSO ekspertų grupė nebuvo įleidžiama į Uhaną. Tai, pasak parlamentaro, taip pat galėjo prisidėti prie Bideno sprendimo.
„Suveikė ir tai, kad dabar pasirodė tam tikra PSO ataskaita, bendradarbiaujant su Kinijos ekspertais – nuoširdumo toje ataskaitoje trūksta, ir Amerikos specialistai, ekspertai ir politikai, matyt, nusprendė eiti iki galo bei daryti tokius veiksmus. Neišvengiamai tai turės teisinių ir greičiau politinių pasekmių“, – teigė NSGK vadovas.
Laidos vedėjai paklausus, kaip toks JAV prezidento žingsnis galėtų paveikti ir taip komplikuotus Kinijos bei Amerikos santykius, L. Kasčiūnas priminė, jog apie prekybinius karus buvo pradėjęs kalbėti ir realiai Kinijai metė iššūkį dar buvęs šalies vadovas D. Trumpas.
„Netgi demokratai, kurie nemėgo ir iki šiol nemėgsta Trumpo, šiuo klausimu buvo kartu su juo. Kinijos galios veiksnys ir jos galios tramdymas yra Amerikos politiniame lygyje visus vienijantis veiksnys, ir Bidenas nuo to neatsitraukia“, – akcentavo politikas.
Todėl, anot Seimo nario, griežta JAV politika Kinijos atžvilgiu tęsis – ne tik dėl koronaviruso, tačiau ir dėl kitų probleminių aspektų, kaip žmogaus teisių politika, vykdomas Uigurų genocidas, situacija Tibete ar spaudimas Taivaniui.
Vis dėlto L. Kasčiūnas sakė nemanantis, kad tai galėtų virsti rimtu kariniu JAV ir Kinijos konfliktu.
„Taikyti sankcijas, kokias mes taikome Rusijos Federacijai dėl vienų ar kitų veiksmų, čia gali būti sudėtinga, nes Kinija 2030 metais pagal bendrą pasaulio BVP dalį gali aplenkti JAV arba bent jau labai priartėti“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.
Tačiau jis pabrėžė, kad labiausiai tikėtina, jog JAV, kartu su kitu Vakarų pasauliu, toliau sieks mažinti savo priklausomybę nuo Kinijos įvairiose srityse.
„Mes jau stojome į šias gretas. Noriu pasakyti, kad prieš dvi savaitės priėmėme labai rimtą įstatymą, kuris iš esmės eliminuoja Kinijos kompanijos dalyvaujant 5G ryšio diegime Lietuvos Respublikoje. Manau, kad tai puikus pavyzdys“, – teigė L. Kasčiūnas.
Politikas priminė ir kitas Lietuvos iniciatyvas, mažinančias Kinijos įtaką arba smerkiančios nedemokratinius veiksmus.
„Gali būti paaštrėjimų dėl Taivanio. Amerika yra įsipareigojusi garantuoti Taivanio saugumą, tos garantijos vis stiprėjantis – kinai vis bando provokuoti ir pakurstyti įtampą. Manau, kad čia bus tas karštasis taškas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį, (…) bet manau, kad konkurencijos ir varžytuvės persikels į Kinijos įtakos Vakarų pasaulyje mažinimą – ar tai būtų technologijos, ar infrastruktūra“, – pažymėjo politikas.
Čaplinskas abejoja, ar bus rastas atsakymas: gamtoje yra visko, tik reikia surasti
Antrojoje laidos dalyje kalbėjęs profesorius S. Čaplinskas atkreipė dėmesį, kad spėlionių apie COVID-19 viruso kilmę būta jau anksčiau.
„Vienas faktas, nekeliantis abejonės, yra tas, su kuriuo sutinka iš esmės visi pasaulio ekspertai, – kad žmogaus veikla prisidėjo prie šio viruso kilmės ir prie jo išplitimo“, – pabrėžė ekspertas.
Jo teigimu, Kinijoje gajus skverbimasis į gyvūniją – tame pačiame Uhano turguje arti vieni kitų yra gyvatės, skujuočiai, šikšnosparniai, žmonės. Taip gamtoje, akcentavo S. Čaplinskas, nėra.
„Tai galbūt galėjo sudaryti sąlygas virusui peršokti rūšinį barjerą. Iš kitos pusės, kita galima teorija, – kad galėjo būti kažkokios manipuliacijos Uhano laboratorijoje“, – tęsė specialistas.
S. Čaplinskas priminė, kad mokslininkų, kalbėjusių apie Uhano laboratorijoje galimai kuriamus virusus, buvo ir anksčiau. Vis dėlto, pasak jo, nors virusą ir įmanoma sukurti dirbtinai, tačiau pati gamta turi dar didesnius resursus įvairių infekcijų atsiradimui.
„Nuo 15 iki 30 proc. peršalimo ligų Lietuvoje sukelia kiti koronavirusai. Tokios galimybės kaip ir yra. Iš kitos pusės – gamta turi neišsemiamus laboratorijos resursus. Kaip išsireiškė kitas mano bičiulis, mokslininkas iš Pietų Afrikos: „Nereikia nieko kurti, gamtoje tiek visko yra, tik reikia surasti“. Iš esmės ekspertai pasaulyje tarsi pasidalinę į dvi stovyklas.
Pasikartosiu, – kad žmonės bet kuriuo atveju prisidėjo prie to, kad toks virusas atsirastų, niekas neabejoja. Tik klausimas, kokiais būdais“, – pažymėjo užkrečiamųjų ligų ekspertas.
Profesorius taip pat svarstė, kad teorija apie viruso laboratorinę kilmę galėjo atsirasti ir dėl COVID-19 savybių. Koronvirusas, anot S. Čaplinsko, turi ir kitų koronavirusų, ir ŽIV savybių.
„Iš vienos pusės paveikia imuninę sistemą, iš kitos puses – kraujagysles. Niekada nežinai, kokiam žmogui ir kaip ši liga gali vystytis. Daug žmonių – apie 81 proc. sirgs lengvai, galbūt nereikės medikų pagalbos, bet tie, kurie suserga sunkiai – apie 10 proc. patenka į ligonines, be to jie neišgyventų. Iš tų, kurie patenka į intensyviosios terapijos skyrių, kas antro šiuolaikinė medicina gali neišgelbėti“, – priminė profesorius.
Dėl to, teigė S. Čaplinskas, kai buvo pastebėta, kokia pavojinga yra ši infekcija, buvo imtasi beprecedenčių sprendimų viruso užkardymui.
Kalbėdamas apie kai kurių apžvalgininkų vertinimus, COVID-19 prilyginančius biologiniam ginklui, S. Čaplinskas pastebėjo, kad tokių spekuliacijų būdavo ir anksčiau – pavyzdžiui, pradėjus plisti ŽIV.
„Rimti mokslininkai niekuomet apie tai nekalbėjo. Dabar labai svarbu suprasti viruso kilmę žiūrint į ateitį, kad būtų galima prognozuoti ir išvengti ateities pandemijų, o tai, kad jos kils, mokslininkai faktiškai neabejoja“, – akcentavo ekspertas.
Vis dėlto jis teigė manantis, jog ir po JAV žvalgybos atlikto tyrimo toliau bus liekama prie spėlionių, iš kur koronavirusas iš tiesų atsirado.
„Aš prognozuoju, kad, nežiūrint tyrimo ir mestų didelių pajėgumų, vargiai bus atsakyta į visus klausimas ir bus liekama prie spėlionių“, – pridūrė S. Čaplinskas.
