Apie skandalingą advokato Pauliaus Vinklerio pasipelnymo schemą Delfi jau rašė pernai. Tuomet ne vienas jo klientas pasakojo net akyse nematę jiems valstybės nusamdyto advokato. Po šios publikacijos praėjus pusmečiui MD nutraukė sutartis su P. Vinkleriu, o Advokatūra pradėjo gilintis į savo nario veiklą.
Be to, Kovos su prekybos žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI) dabar pateikė ir dar skandalingesnių kaltinimų. P. Vinkleris esą iš vienos migrantės paėmė 1200 eurų už teisinę pagalbą, nors jam jau buvo sumokėjusi valstybė. Advokatas šią konkrečią situaciją komentuoti atsisakė, kadangi kaltinimą jam meta ne klientė, o KOPŽI.
„Kadangi čia ne pati migrantė pasisako, galioja konfidencialumo pareigos. Nieko negaliu Jums patvirtinti ir nurodyti“, – Delfi atsiųstame komentare rašė P. Vinkleris ir pridūrė, kad pagal pateiktą informaciją jam net nėra visiškai aišku, apie kokį žmogų kalbama.
Paklaustas apie jam iškeltą drausmės bylą, advokatas atsakė, kad kol kas komentuoti nėra ką.
„Noriu pabrėžti, kad Jūs be reikalo džiaugiatės ta drausmine byla. Tai tik vienas etapas, jis nieko nereiškia. Kol nėra galutinio sprendimo, nėra ko čia ir komentuoti“, – tokio atsakymo sulaukė Delfi.
(Aut. past. Pabrėžčiau, kad advokatui iškelta drausmės byla šių eilučių autoriui nekelia jokio džiaugsmo ar kitų emocijų.)
Uždirbo beveik pusę milijono
Pasak advokato, migrantų krizė iššūkis buvo ne tik valstybės institucijoms, bet ir jam pačiam. Be to, jis paminėjo, kad MD konkursus dėl teisinės pagalbos prieglobsčio prašytojams buvo laimėjęs dar prieš prasidedant jų antplūdžiui 2021-ųjų vasarą.
„Sutarties vykdymo metu krūvis buvo didelis ir jį suvaldyti – didelis iššūkis, pareikalavęs labai daug pastangų ir energijos, – nurodė P. Vinkleris. – Tačiau šis krūvis pasitelkus šešis papildomus advokatus bei mano pastangomis buvo suvaldytas.“
Visgi anksčiau Delfi kalbinti teisės ekspertai abejojo, kaip įmanoma kokybiškai per trumpą laiką aptarnauti šimtus klientų su kelių žmonių pagalba, – tam, jų vertinimu, reiktų dešimčių, o gal ir šimtų teisininkų.
Paklaustas, kiek iš visos krizės uždirbo, P. Vinkleris atsisakė atsakyti į šį klausimą, tik paminėjo, kad įkainiai už paslaugas nebuvo dideli.
Įkainiai išties nebuvo dideli, už dokumentų teismui parengimą jis imdavo po 50 eurų, už pasirodymą teisme – 30 eurų.
Tačiau bendra suma susidarė gana nemaža, MD pateiktais duomenimis, su P. Vinkleriu buvo sudarytos iš viso 4 sutartys, o bendra jam sumokėta suma – 484 488,87 Eur.
Paskutinė sutartis nutraukta 2022-ųjų spalį šalių susitarimu. Sutarties nutraukimo motyvų MD neįvardino.
„Jų nutraukimo ar negaliojimo priežastys nekomentuojamos dėl sutartyse numatytų konfidencialumo įsipareigojimų“, – nurodė MD.
Delfi turimais duomenimis, vienas iš sutarties sąlygų – MD patvirtinimas, kad jie neturi ir ateityje neturės advokatui jokių pretenzijų.
Sulaukė drausmės bylos
Tačiau Delfi gautame Advokatų tarybos sprendime dėl drausmės bylos iškėlimo P. Vinkleriui minima, kad advokatui MD nuolat teikė pretenzijas iš pradžių žodžiu, o paskui ir raštu dėl teisinių paslaugų teikimo trūkumų.
„Migracijos departamento pateikti duomenys patvirtina, kad Advokatas, teikdamas teisines paslaugas migrantams, nebuvo pakankamai profesionalus ir pareigingas, nesilaikė lojalumo klientui principo, priėmė pavedimus, neįvertinęs, kad dėl užimtumo ar kitų priežasčių negalės jų tinkamai ir laiku įvykdyti.
Advokatas neinformuodavo klientų apie jų atžvilgiu priimtus sprendimus bei yra neteisingai suteikęs informaciją apie priimtus teismų sprendimus (suklaidindamas klientus dėl tokių sprendimų turinio).
Tyrimo medžiagoje esantys duomenys patvirtina, jog yra gauta klientų nusiskundimų apie
nebendravimą su jais, sunkumus, susisiekiant su teisines paslaugas teikiančiu advokatu“, – rašoma sprendime.
P. Vinkleris ne kartą pradelsė ir terminus skundams pateikti, bet dėl to paklaustas Advokatų tarybos posėdyje jis teigė jokios problemos neįžvelgiantis, nes neva teismai į viską žiūrėdavo lanksčiai bei atlaidžiai.
„Tokia advokato pozicija, neva teismai lanksčiai vertindavo situacijas ir atnaujindavo praleistus procesinius terminus (dėl procesinių dokumentų apskundimo), nelaikytina pateisinamu advokato pareigų tinkamo nevykdymo pagrindimu, kadangi tai nedera su advokatui keliamais padidintais rūpestingumo ir lojalumo klientui reikalavimais, taip pat gali menkinti pasitikėjimą advokato profesija ir neigiamai atsiliepti jos prestižui“, – pasisakoma Advokatų tarybos sprendime.
Įspūdingi darbo tempai
Sprendime stebimasi ir P. Vinklerio darbo tempais, pavyzdžiui 2021-ųjų spalio 29-ąją jis per vieną dieną teismui parengė 49 procesinius dokumentus, dieną prieš – 30. Beje, Delfi skaičiavo, kad vien per praėjusių metų balandžio mėnesį advokato pavardė figūravo 232 teismų procesuose.
„Drausmės komiteto posėdyje, atsakydamas į klausimą apie parengiamų procesinių dokumentų kiekį, advokatas negalėjo tiksliai nurodyti, kaip jam pavyksta atlikti tokios didelės apimties darbus, nurodė, kad turi gerai dirbančių pagalbininkų. Manytina, kad šiuo konkrečiu atveju, net ir nepriklausomai nuo to, kiek asmenų padėjo Advokatui parengti procesinius dokumentus, vien jų perskaitymas ir duomenų, siekiant išvengti klaidų, sutikrinimas reikalauja reikšmingų laiko sąnaudų. Advokato imperatyvi pareiga įsigilinti į kiekvieno kliento individualią situaciją reikalauja ne tik atsakingo požiūrio, bet ir laiko, ir privalomų advokato profesinių pareigų įvykdymo“, – rašoma sprendime.
Čia pat atskleidžiama, kad, atsakinėdamas į MD pretenzijas dėl nekokybiško darbo, jis teisinosi, jog visko neįmanoma padaryti dėl per didelio darbo krūvio, be to, su sprendimais migrantus supažindindavo VSAT pareigūnai.
„Šie faktai leidžia kelti pagrįstą abejonę dėl advokato teiktų teisinių paslaugų kokybės, kadangi net ir pasitelkus į pagalbą kitus advokatus per tiek laiko objektyviai gali būti neįmanoma įsigilinti į kiekvieno kliento klausimą, kvalifikuotai surašyti procesinį dokumentą, sutikrinti visus duomenis ir juos pateikti teismui. Taip pat advokato raštu išreikšta pozicija, kuria jis pripažino, kad savo pareigų tinkamai ir laiku neįvykdė ir dėl per didelio darbo krūvio, patvirtina, jog priimdamas pavedimus advokatas neįsitikino, kad bus pajėgus tinkamai ir laiku juos įvykdyti, kas taip pat galimai rodo advokato nepakankamą rūpestingumą. Advokato pozicija, kad jis galėjo nesupažindinti klientų su teismų sprendimais dėl to, jog tai darė kitos institucijos, taip pat vertintina kaip advokato galimai nerūpestingas požiūris į savo profesines pareigas, nesuderinamas su lojalumo klientui principu“, – sprendė Advokatūra.
P. Vinkleris ir atsakydamas į klausimus minėjo, kad jam suvaldyti krizę padėjo 6 papildomi advokatai. Tačiau kas jie, teisininkas taip ir nenurodė.
„Visi turi ilgametę advokato patirtį, bet su Jumis turėti reikalų jie nenori, todėl nurodyti negaliu, turės problemų per jus jie. Atkreipiu dėmesį į tai, kad aš pats turiu 20 metų advokato patirtį, turiu didelę tiek gyvenimišką, tiek darbinę patirtį. 7 advokatų pakako darbinėms pareigoms atlikti“, – pažymėjo P. Vinkleris.
O Delfi jau anksčiau yra atkreipęs dėmesį, kad P. Vinklerio kontora net neturi biuro, savo puslapyje jis anksčiau buvo nurodęs, kad klientus konsultuoja nuotoliniu būdu, jo specializacija – įmonių, mokesčių, darbo, konkurencijos ir nekilnojamojo turto teisė. Beje, advokatas turėjo ir politinių ambicijų – 2011 m. su Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija kandidatavo į Vilniaus miesto tarybą, po metų su „Drąsos kelio“ sąrašu kandidato į Seimą, o 2016 m. parlamentaru tapti siekė su Antikorupcine N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija. Be to, jis pats savo puslapyje rašo: „Mes vadovaujamės teisininko veikloje nepamainomu kredo – aut bene, aut nihil (iš lot. k. – arba gerai, arba nieko).“
Ėmė pinigus?
KOPŽI socialinė darbuotoja Deimantė Kazlauskaitė papasakojo ir apie merginą iš Kongo, kuri į Lietuvą pabėgo nuo karo ir du kartus patirtos seksualinės prievartos, tėvų mirties, smurto.
„Atvykusi į Lietuvą džiaugėsi, net būdama pabėgėlių stovykloje dėkojo už saugumą, vylėsi gauti prieglobstį Lietuvoje. Atvykusi ji turėjo šiek tiek santaupų, PDF formatu originalius savo asmens dokumentus, patirtos seksualinės prievartos išrašą.
Tad tarpduryje pamačiusi advokatą P. Vinklerį apsidžiaugė, šis, prisistatęs kaip geriausias migrantų advokatas, nė žodžiu neprasitarė, kad yra valstybės paskirtas advokatas. Jis iš merginos paėmė apie 1200 eurų“, – komentavo KOPŽI.
Pasak jų, už pinigus teisininkas siūlė parūpinti ir nuomos kontraktą, nes turint jį yra šansų ištrūkti iš migrantų stovyklos. Tačiau jos iš stovyklos nepaleido, o jokio kontrakto ji net akyse nematė.
„Teismui nebuvo pateikti ir jos dokumentai apie patirtą seksualinę prievartą, jos tapatybę patvirtinantis dokumentas. Taip pat nustebino ir kitas advokato žingsnis, kuomet netikėtai atsiradęs „Amnesty Lietuva“ buvęs „darbuotojas“ Kastytis buvo pristatytas kaip pažįstamas, kuris taip pat nepasikuklino paimti iš pažeidžiamos migrantės pinigų, žadėdamas juos paaukoti vaikų namams.
Dėl ypač didelio pažeidžiamumo mergina bijojo ko nors klausti advokato, pareikalauti tam tikrų dokumentų. Bijojo apie tai papasakoti ir mums, kadangi manė, kad advokatas su ja susidoros arba kitaip jai pakenks.
Mergina prarado turėtas santaupas, negavo ir prieglobsčio. Tačiau vis tiek bando kabintis į gyvenimą, kalba lietuviškai, dirba, savarankiškai pateikė kitą prieglobsčio prašymą ir visus turimus dokumentus, įrodančius jos pažeidžiamumą“, – pasakojo KOPŽI atstovė.
Tarptautinės organizacijos kritikavo sistemą
„Amnesty international“ savo ataskaitoje yra paskelbusi, kad teisinės pagalbos sistema migrantams veikė apgaulės principu.
Teisininkus, kurie atstovauja prieglobsčio prašytojams prieglobsčio bylose, samdo tas pats Migracijos departamentas, kurio spendimus ir turi užginčyti šie teisininkai, dėl ko jiems kyla interesų konflikto pavojus.
„Sulaikytieji asmenys perduodavo, kad yra apimti nevilties, nes nesulaukia reikiamos pagalbos iš patikimų teisininkų. Didžioji dauguma asmenų, kurie kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, realybėje net nebendravo su teisininkais, turėjusiais juos konsultuoti teisės klausimais ir padėti atlikti procedūrinius veiksmus.
Dauguma žmonių niekada nekalbėjo su teisininkais ir jų nematė iki pat paviršutiniško prieglobsčio svarstymo posėdžio, per kurį teisininkai tylėjo arba kalbėjo labai mažai. Kai kurie prieglobsčio prašytojai prisiminė, kad jų teisininkai palaikė Migracijos departamento, o ne kliento interesus“, – buvo rašyta ataskaitoje.
„Amnesty International“ atstovas Nils Muižnieks tada komentavo, kad pabėgėliai ir migrantai nuolatos negauna pagalbos iš tariamai jiems padėti ir juos apginti samdomų teisininkų, šie netgi teisme kartais veikia prieš juos.
