aA
2 proc. nuo BVP gynybai. Tokį magišką skaičių kartoja Lietuvos politinės partijos, pasiekusios nacionalinį susitarimą ir gynybai neskiriančios Vokietijos kritikai, ypač JAV. Susitikimo su Lietuvos prezidentu metu Vokietijos kanclerė mandagiai išsisuko nuo atsakymo į klausimus, susijusius su gynybos finansavimo stiprinimu, o Gitanas Nausėda buvo kiek atviresnis ir pasiuntė žinią Lietuvos politikams.
© AFP / Scanpix

Vienas klausimų, kuris buvo aptartas G. Nausėdos vadovaujamos Lietuvos delegacijos oficialaus susipažinimo vizito Berlyne metu neišvengiamai buvo gynybos klausimai. Kartu su prezidentu vykęs buvęs kariuomenės vadas, o dabar G. Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Vytautas Žukas neslėpė, kad bendradarbiavimas gynybos srityje su Vokietija yra glaudus ir sklandus.

Pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“, savaeigių haubicų PzH2000 įsigijimas ir pristatymas į Lietuvos dalinius pagaliau vyksta sklandžiai ir per artimiausius metus turėtų pasiekti numatytus dalinius. Tolimesni variantai perginkluoti dar du batalionus ne ratinėmis PKM „Vilkas“, o vikšrinėmis PKM taip pat gali būti svarstomi. Tačiau viskas priklauso nuo gynybos finansavimo.

Šis klausimas ir pačiame Berlyne yra ypač jautrus, mat pastaruoju metu Vokietija sulaukia vis daugiau nesiliaujančios JAV kritikos dėl nepakankamo gynybos finansavimo. JAV ambasadorius Vokietijoje neseniai netgi pagrasino išvesti dalį amerikiečių karių iš Vokietijos į Lenkiją, mat vokiečiai esą nesilaiko savo įsipareigojimų, kaip kiti sąjungininkai.

Paradoksalu, kad tokiu teigiamu pavyzdžiu vadinama Lietuva, kuri gynybai įsipareigojo skirti 2 proc. BVP. Nors pats G. Nausėda pripažino, jog didesnį dėmesį gynybos finansavimui Lietuva ėmė skirti neseniai – po Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos. Tiesa, dėl ekonomikos augimo Lietuva antrus metus vėluoja vykdyti tokius įsipareigojimus. Lietuva šiemet gynybai skiria 1,98 proc. BVP. Panaši situacija buvo susidariusi ir pernai. Tam, kad gynybos biudžetas siektų 2 proc. BVP, Vyriausybė metų pabaigoje krašto apsaugai papildomai paskyrė daugiau nei 21,5 mln. eurų.

Tačiau neužteko net ir šios papildomos sumos – asignavimai krašto apsaugai 2018 metais siekė 1,98 proc. BVP. Apie būtinybę nesustoti ties 2 proc. riba savo nuomonę yra išsakęs ir Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, o naujasis kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys jau pabrėžė sieksiantis, kad kariuomenei būtini įsigijimai galėtų būti vykdomi sparčiau, jei tai leistų biudžetas.

Be to, visų svarbiausių politinių partijų pernai pasirašytas susitarimas dėl tolesnio gynybos finansavimo nors ir numato procento augimą nuo 2 proc. iki 2,5 proc. 2030 metais, jau pasirodė abejonių, kad ir tokio skaičiaus siekti esą neverta. Viską gali pakeisti lėtėjanti ekonomika bei 2020 metų rinkiminė kampanija.

„Šiandien patys turime sau atsakyti ar jaučiamės politiškai tvirti norėdami įgyvendinti šį tikslą ar vis dėlto darome kompromisus ir mėginame taupyti savo saugumo sąskaita“, – griežtą signalą politinėms partijoms pasiuntė prezidentas. Jo manymu, politinis rinkimų ciklas neturėtų vaidinti esminio vaidmens, mat toks ir buvo nacionalinio susitarimo dėl gynybos finansavimo tikslas – padaryti procesą nepriklausomu „nuo rinkimų karuselės“.

„O jei ši karuselė pradeda keisti nacionalinį susitarimą, jis netenka prasmės ir kam tokius susitarimus pasirašinėti, jei mes jų nevykdome“, – sakė G. Nausėda.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(42 žmonės įvertino)
4.1667

Top naujienos

Irina Rozova – Seimo narė, kuri veikė pilkojoje zonoje: kokiomis pataisomis rūpinosi politikė (61)

Su po diplomatine priedanga dirbančiais Rusijos žvalgybos darbuotojais bendravusi ir, kaip rodo...

Sovietai jos nepasigailėjo: grafaitės Marijos Tiškevičiūtės tragedija (5)

1941 m. birželio 14 d. okupacinio sovietinio režimo įvykdytos represijos, kai iš Lietuvos į...

Palangos padavėjų elgesys šokiravo: tai pamačius visiškai dingo apetitas (117)

DELFI sulaukė skaitytojo Igno (asmuo red. žinomas – red.) laiško, kuris tikino pasibaisėjęs...

Košmaras Vingio parke: erkių prisirinko net gaudykles įrenginėję žmonės (120)

Sostinės Vingio parkas yra populiari vieta laisvalaikiui leisti. Dauguma vilniečių žino, kad ten...

Iš Putino elito sluoksnių – netikėta kritika Kremliui (8)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas visada kerta atgal, kai pajunta jam daromą spaudimą. Bet,...

Prezidentas Gitanas Nausėda – Baltijos kelio 30-mečiui skirtame koncerte (5)

Prezidentas dalyvaus Baltijos kelio 30-mečiui skirtame koncerte „Vienybės banga”.

Katažinos Zvonkuvienės mama dukros gyvenimo nereguliuoja, bet sutinka ne su viskuo: aš daryčiau kitaip (53)

Dainininkė ir dviejų vaikų mama Katažina Zvonkuvienė šiandien džiaugiasi tiek savo karjera,...

Dešimttūkstantinė minia Vilniuje susikibo rankomis, atkartodama Baltijos kelią (222)

Daugiau negu 10 tūkst. žmonių Vilniuje penktadienį susikibo rankomis į gyvą grandinę, minėdami...

Kurtinaitis gyrė į „Chimki“ persikėlusį lietuvį ir atskleidė keistą faktą apie Švedą (7)

„Galvojau, kad iš pradžių žaidėjams bus sunku, tačiau akivaizdu, kad vasarą jie laiko...

Lietuvos krepšininkams – Azijos virtuvės iššūkiai: rinktinės šefas pats vyko į parduotuvę (11)

Lietuvos krepšinio rinktinė Korėjoje, kur rengiasi pasaulio čempionatui, susidūrė su...