Vokietija ribojasi su devyniomis valstybėmis. Vokiečių vidaus reikalų ministras Thomas de Maizière pranešė, kad nors sprendimas taikomas išskirtinai sienai su Austrija, į kurią plūsta pabėgėliai per Vengriją, bet tai paveiks ir ribas su kitomis valstybėmis.
Kaip rašo „The Guardian“, Vokietijai nusprendus pasitraukti iš Šengeno, visa sistema tiesiog žlugtų.
Sienos kontrolę laikinai atnaujino ir Austrija su Čekija.
Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai pirmadienį rinkosi į skubų Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdį, kuriame bus aptariamas bendras atsakas į vieną didžiausių migrantų krizių istorijoje.
Ministrai turi aptarti migrantų grąžinimo klausimus (nes ne visi migrantai atitinka pabėgėlio statusą), sutarti dėl tarptautinio bendradarbiavimo ir apsispręsti, kaip užkirsti kelią migrantus gabenantiems kontrabandininkams.
Dvi paralelinės realybės
„Šengenas neužsidarys, bet apsiribos. Sugriežtės sienų kontrolė, tai jau akivaizdu. O visai atsisakyti Šengeno erdvės būtų didžiulė krizė – tai būtų net vertybių krizė. Tai būtų grįžimas atgal ir procesas būtų gana ilgas“, - sako M. Laurinkus.
„Problema ta, kad procesas nėra baigtinis, skaičiai nėra baigtiniai. Būtų visai kita situacija, jei procesas būtų baigtinis ir reiktų tik nuspręsti, ką daryti su tais migrantų skaičiais, kurie yra“, - pridūrė buvęs VSD vadovas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Klaudijus Maniokas pažymi, kad Šengeno taisyklės neveikia jau dabar.
„Pabėgėliai keliauja be dokumentų po Europą (štai net Lietuvoje sulaikomi be dokumentų), patenka į ją nepraėję visų tinkamų procedūrų. Ir kalbame ne apie pavienius atvejus, tai tūkstančiai žmonių, kurie keliauja po visą Europą be vizų, pažeisdami esmines Šengeno taisykles. Tai reiškia, kad jau dabar egzistuoja dvi paralelinės realybės: Šengeno taisyklių erdvė ir tolerancija esminiams tų taisyklių pažeidimams“, - sako K. Maniokas.
Vokietija jau anksčiau paskelbė atsisakanti Dublino reguliavimo: šis reguliavimas reiškė, kad dėl pabėgėlių statuso turi spręsti toji šalis, į kurią pirmiausia atvyksta prieglobsčio prašantis asmuo. Tačiau Graikija, Italija ir Vengrija nesusidorojo su migrantų srautais. Vengrija savo ruožtu išgirdo kritikos iš Austrijos kanclerio Wernerio Faymanno, kad laikosi nacių tipo imigracijos politikos, tačiau apsitvėrė nuo Serbijos spygliuotomis tvoromis ir sugriežtino įstatymus už nelegalų sienos kirtimą.
Šiaurės Europoje kritikos strėlėmis apsisvaidė Stokholmas ir Kopenhaga, nes Danijos institucijos praleido pabėgėlius į Švediją be reikiamų dokumentų.
„Taip, reikia pasakyti, kad tai beprecedentė krizė, jos niekas nenumatė, bet į tokius ekstraordinarius iššūkius ir reikia kartais reaguoti nesilaikant taisyklių“, - sako K. Maniokas.
Tačiau mokslininkas iškart priduria, kad tai turėtų būti laikinas reiškinys.
„Klausimas dėl Šengeno zonos išlikimo yra kiek tas reiškinys yra laikinas ir per kiek laiko jį pavyks suvaldyti“, - teigia K. Maniokas.
Pasak pašnekovo, laikinai grįžti prie sienų kontrolės Europos Sąjungos viduje prireikė paprasčiausiai dėl to, kad migrantų srautų nepavyko sukontroliuoti prie išorės sienų.
„Aš manau, kad gal net anksčiau reikėjo šito žingsnio atstatant laikiną sienų kontrolę. Bet būtų negerai, jei tai tęstųsi pernelyg ilgai. Toks sprendimas reikalauja ne tik daug resursų, bet ir nukreipia dėmesį nuo pagrindinės problemos – išorinės sienos apsaugos ir kertinių pabėgėlių problemų sprendimo: arabų šalių skatinimo priimti daugiau pabėgėlių, dialogo su Turkija“, - sako K. Maniokas.
Politologas sako, kad nors pabėgėlių skaičius yra didelis, bet jis vis tiek ribotas. „Nors nesakyčiau, kad dabar esama ženklų, jog šią krizę pavyksta suvaldyti, apie tai bus galima kalbėti, kai migrantų srautai pradės mažėti“, - sako K. Maniokas.
Jis pažymi, kad migrantų skaičiai turėtų stabilizuotis artėjant žiemai: keliauti pabėgėliams paprasčiausiai taps per šalta, ypač jūra.
Išsigelbėjimu taptų ir tai, jeigu kaimyninės Sirijos šalys dar daugiau prisidėtų prie pabėgėlių krizės sprendimo. Manoma, kad nuo karo pradžios namus palikti turėjo apie 12 mln. sirų: daugiau nei 4 mln. įsikūrė aplinkinėse valstybėse – Turkijoje, Libane, Jordanijoje, Irake, 7,6 mln. tapo pabėgėliais pačioje Sirijoje.
„Amnesty International“ duomenimis, Libane yra apie 1,2 mln. pabėgėlių iš Sirijos, Jordanijoje - apie 650 tūkst., Turkijoje - 1,9 mln., Irake - 250 tūkst., Egipte - 132 tūkst.
„Galima padaryti, kad sąlygos pabėgėliams pabėgėlių stovyklose būtų stipriai geresnės. Aš sakyčiau, kad būtų naudinga pagerinti sąlygas pabėgėliams ten, kad jie nebėgtų iš Turkijos į Europą. Tą tikrai galima padaryti, tai nėra neišvengiama katastrofa“, - sako K. Maniokas.
Vieninga erdvė braškėjo jau 2011 m.
Europos Sąjungos šalys narės, priklausančios Šengeno zonai, turi galimybę laikinai atnaujinti pasienio kontrolę, jei tai būtina viešosios tvarkos ir nacionalinio saugumo reikmėms. Susitarime teigiama, kad susitariančios šalys pasikonsultavusios su kitomis susitariančiomis šalimis gali apibrėžtam laiko tarpui nutarti atkurti nacionalinių sienų kontrolę. Valstybės taip pat turi galimybę atkurti sienų kontrolę itin greitai ir tik po to informuoti kitas šalis.
Prancūzija yra atnaujinusi sienų kontrolę 2004 m. švenčiant šešiasdešimtąsias antrojo fronto atidarymo metines Antrajame pasauliniame kare bei 2005 m. po teroristų atakų Londone. Portugalija ir Vokietija sienų kontrolę paprastai atnaujina per didžiuosius sporto renginius.
Arabų pavasaris 2011 m., palietęs Šiaurės Afrikos valstybes, sukėlė Prancūzijos ir Italijos klausimų dėl Šengeno zonos. 2011 m. balandžio mėnesio viduryje Prancūzija uždarė sienas traukiniams, vežusiems Afrikos migrantus iš Italijos, nors toks sienos uždarymas neatitiko Šengeno zonos taisyklių.
Prieš tai Italija buvo suteikusi šešių mėnesių trukmės leidimus apsistoti apie 20 000 migrantų iš Tuniso, kuriems buvo pavykę nusigauti iki Italijos. Italija apkaltino Prancūziją pažeidus Šengeno taisykles ir abi ėmė prašyti jas modifikuoti.
Tais pačiais metais kilo bėdų dėl Graikijos sausumos sienos su Turkija. Europos Sąjunga nusiuntė 175 Frontex sienų kontrolės darbuotojus padėti vietos policijai apsaugoti išorinę Europos Sąjungos sieną. Frontex pranešimu, 2011 m. Graikijos Evros sienos regione buvo aptikta apie 55 000 nelegalių imigrantų, dauguma iš Azijos.
Dar vieną smūgį Šengeno zona patyrė Danijai paskelbus, kad ji atkurs sienų kontrolę atsitiktinai tikrindama kai kurių keliaujančių asmenų asmens dokumentus ir kai kuriuos automobilius. Tačiau planas vėliau buvo atšauktas, kai 2011 m. pabaigoje valdžion sugrįžo socialdemokratų vyriausybė.
Centro dešinės vyriausybė Nyderlandose tais pačiais metais įdiegė vaizdo sienų kontrolę ties šalies sienomis su Belgija ir Vokietija. Vyriausybė motyvavo, kad tokių priemonių imtasi siekiant kontroliuoti organizuotą nusikalstamumą.
Ką dar duoda Šengenas?
Šengeno taisyklės pirmiausia apima vienos išorinės sienos sukūrimą ir vienodų taisyklių taikymą saugant išorinę sieną.
Tačiau tarp kitų taisyklių yra vienodas prieglobsčio suteikimo taikymas, nacionalinių valstybių policijai suteikta galimybė persekioti įtariamuosius peržengiant nacionalines sienas, lėktuvais Šengeno zonoje keliaujantys piliečiai atskiriami nuo kitų asmenų, egzistuoja bendras sąrašas valstybių, kurių piliečiams reikia vizų.
Taip pat buvo sukurta bendra Šengeno informacinė sistema, kuri suteikia teisę policijai ir konsulinėms įstaigoms prieiti prie bendros duomenų bazės, aptikti ieškomus ar nepageidaujamus įsileisti asmenis. Šengeno erdvėje bendrai kovojama ir su nusikaltimais dėl narkotikų.
Pagrindiniai faktai:
- Persijos įlankos šalys Kataras, Jungtiniai arabų emyratai, Saudo Arabija, Kuveitas, Bahreinas nėra įkūrusios nė vienos pabėgėlių stovyklos;
- Aukštų pajamų šalys, tokios kaip Rusija, Japonija, Singapūras, Pietų Korėja, irgi nepasisiūlė priimti pabėgėlių;
- Vokietija šiais metais planuoja priimti nuo 800 tūkst. iki 1 mln. pabėgėlių;
- Vokietija ir Švedija 2011-2015 m. sulaukė 47 proc. prašymų suteikti prieglobstį visoje ES;
- Į Europos Sąjungą patekti siekia migrantai iš Sirijos, Afganistano, Kosovo, Eritrėjos, Pakistano, Irako;
- Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, Europos Sąjungą per Viduržemio jūrą šiais metais pasiekė apie 430 tūkst. pabėgėlių – ir tai apima tik registruotus migrantus.