Pasigenda įdomesnių kandidatų idėjų
Komunikacijos ekspertai mini, kad ši rinkiminė kampanija – nuobodi ir esą tik vienintelis Ignas Vėgėlė ją vykdo kiek aktyviau. Visgi „Ink Agency“ komunikacijos specialistas Kęstutis Gečas atkreipė dėmesį į realių idėjų ir apskritai informacijos stoką.
„Ateidamas čia, į studiją, specialiai pasižiūrėjau būtent kandidatų puslapius, nes vis dėlto jie turėtų būti pagrindinės informacijos bibliotekos, idėjų bibliotekos. Jos yra, galima sakyti, tuščios. Pas Ingridą Šimonytę netgi nėra jokio pranešimo, kalbos, pažadų sąrašo ar kažkokios programos. Ir pas Gitaną Nausėdą, ir pas Igną Vėgėlę nėra informacijos. Aš netgi dar toliau nueičiau. Ne tik apie komunikaciją yra kalba. Idėjų nėra“, – pastebėjo K. Gečas.
Pasak jo, kandidatui, norinčiam vadovauti šaliai, nepakanka vien tik gražių lozungų ir politkorektiškų idėjų.
„Jis turi būti įdomus, radikalesnis. Radikalesnis – ne nuo žodžio piktesnis, bet įdomesnis ir kitoniškesnis“, – teigė komunikacijos ekspertas.
Žvelgdamas į kandidatų komunikaciją giliau ir atkreipdamas dėmesį į tai, jog visi jie kalba apie svarbius, tačiau gana panašius dalykus, K. Gečas išsakė ir dar vieną mintį.
„Jeigu neturi idėjų – neik į rinkimus. Kodėl aš turiu rinkti naują pretendentą, jeigu esamas kalba gerai ir dirba gerai? Aš čia taip radikaliai šaržuoju, bet vis dėlto, norint laimėti, reikia ir kūrybiškai prie to prieiti. Niekada nebūna taip, kad esamas vadovas, esama situacija yra vienoda ir kad nieko ten daugiau nepadarysi. Tai gali būti ir pokyčių greitis, ir pokyčių tipas, galima labiau remti tą ar aną, taip ar kitaip, visuomenės konsolidacijos klausimas ir panašiai“, – kalbėjo jis.
Šioje vietoje jis aptarė konkrečiai I. Vėgėlės komunikaciją ir jo rinkiminę programą.
„Ji – gana nedidelė, ten yra tie pagrindiniai pažadai. Juos peržiūrėjus, iš esmės tai yra ta pati gerovės valstybė. Tas pats, kas anksčiau. Tai nėra iš mano pusės kritika ponui Vėgėlei, bet vis dėlto esmė yra tokia – jeigu tu turi stiprų priešininką, o prezidentas dabartinis iš tikrųjų yra stiprus priešininkas, (...) jį išjudinti yra sudėtinga ir reikia labai gerai pasukti galvą.
Plius, reikia gerų tyrimų. Lietuvos politikoje apskritai yra didžiulė liga tokia, kad dažnai yra dirbama iš nuojautos. Pasižiūrima, apie ką kalbama – tą ir padarysime. Vis dėlto geri, giluminiai, kokybiniai tyrimai, kada bandoma prisikasti prie tam tikrų fundamentalesnių idėjų – tos idėjos gali tapti varikliu visai kampanijai, o ne nuėjimui paviršiumi“, – teigė K. Gečas.
Pastebi prasidedančią Seimo rinkimų kampaniją
Kaip pastebėjo komunikacijos ekspertas, politikai yra gerai susipažinę su viena klasikine ir jau įrodyta psichologine teorija – kuo labiau esi matomas, tuo labiau esi priimtinas, įsimintinas ir tuo labiau žmonės yra linkę už tave balsuoti. Dėl šios priežasties, pasak pašnekovo, dalis kandidatų apskritai dalyvauja rinkimuose tik tam, kad susipažintų su rinkėjais, kas jiems gali būti naudinga ateityje.
„Tu tampi kaip ir savas, ne kažkoks svetimas ir nepažįstamas. Iš tikrųjų, yra pakankamai logiška technologija, kad tu dalyvauji rinkimuose nebūtinai dėl laimėjimo šiandien, bet dėl savo politinio kapitalo auginimo, kurį paskui galėsi panaudoti kituose rinkimuose – ar tai bus po kelių mėnesių, ar po metų“, – teigė jis.
Vis dėlto, K. Gečo teigimu, išauginto politinio kapitalo labai svarbu neištaškyti veltui.
„Yra vienas principas – žmonės yra linkę būti nuoseklūs. Jeigu jau vieną kartą jie prabalsavo: ar už Igną Vėgėlę, ar Ingridą, ar Gitaną, – jie būtų linkę tą tęsti, jeigu nėra priežasties to nedaryti. Taigi, dabar mes turime įvadą, pavadinkime, į Seimo rinkimus. Praktiškai dabar jau prasideda Seimo rinkimų kampanija“, – sakė pašnekovas.
Ekspertai mini, kad būtent I. Vėgėlė dabar kruopščiausiai ruošiasi artėjantiems Seimo rinkimams. Tokią mintį pakomentavo ir K. Gečas.
„Aš manau, kad visi trys šie pagrindiniai kandidatai sprendžia savus komunikacinius tikslus. Gitanui Nausėdai yra svarbiausia, kad niekas nejudintų valties, kad nebūtų pernelyg agresyvūs ir jis tada ramiai nužygiuos iki pergalės gal net pirmame ture, bet, greičiausiai, iki pergalės antrame ture. Ignas Vėgėlė kraunasi politinį kapitalą pats asmeniškai, su valstiečiais, be valstiečių. Iš tikrųjų, jis į Seimo rinkimų ciklą įžengs kaip pakankamai stiprus arba vienas stipriausių netgi kandidatų ir jo pavardė, atsidūrusi vieno ar kito sąrašo viršuje, tam sąrašui suteiks didelį pranašumą“, – tvirtino jis.
O štai I. Šimonytė, pašnekovo manymu, dabar sprendžia visai kitas problemas.
„Ingrida Šimonytė sprendžia visiškai kitokį tikslą ar kitokią problemą – ji, turėdama galimybę kalbėti kaip kandidatė, turi galimybę paaiškinti savo veiklą, paoponuoti kritikams, kurie, natūralu, visada kritikuos. Ji daugiau turi tikslą amortizuoti neigiamą esamos valdžios kritiką, nes gana sunku (ne tik Lietuvoje) esamai valdžiai išlaikyti valdžią. Žymiai lengviau opozicijai kritikuoti esamą valdžią“, – kalbėjo jis.
Pasidalijo savo prognozėmis ir Šimonytės sunkumai
Pastebima, kad dabartinio prezidento G. Nausėdos pasisakymai sudaro įspūdį, jog jis kampanijos vykdymui tarsi neturi laiko, mat jam reikia užsiimti kitais šaliai svarbiais reikalais. Vis dėlto, istorijoje turime atvejų, kada pernelyg didelis pasitikėjimas savo jėgomis galėjo labai stipriai pakišti koją. Ar tikėtina, kad taip galėtų nutikti ir šį kartą, pakomentavo K. Gečas.
„Yra du klausimai. Vienas klausimas yra tas, kad mes galbūt galime iki galo nežinoti, kas vyksta. Mums gali atrodyti, kad Nausėda laimi, nes žmonės mini Nausėdą. Jeigu nėra gilesnių tyrimų arba mes jų nepastebime, galbūt yra kažkokia kita srovė. Aš netikiu šia idėja, bet galbūt.
Būna situacijų, kada žmonės nenori atskleisti savo preferencijų, t. y. už ką jie balsuos, bet paskui nueina ir prabalsuoja prieš. Tačiau tokios priešpriešos prieš Nausėdą visuomenėje nėra, bent jau mes nejaučiame. Jeigu ji kažkur slypėtų ar kažkur jaustųsi, galbūt“, – svarstė komunikacijos ekspertas.
Be to, anot pašnekovo, galimybė, kad dabartinių tendencijų kryptys pasikeis – maža.
„Kada žmonės pradeda vis labiau tikėti kažkuo, kad laikas vis dėlto pokyčiams – šito irgi nėra, todėl aš asmeniškai netikiu, kad kažkas gali įvykti ir laiko iš tikrųjų praktiškai nebėra jau“, – atkreipė dėmesį K. Gečas.
Jis taip pat pasidalijo spėjimais, kas, jo manymu, pateks į antrąjį prezidento rinkimų turą.
„Sunkus klausimas. Aš kažkodėl esu linkęs manyti, kad Ingrida Šimonytė pateks į antrą turą, bet, jeigu prieš keletą mėnesių aš buvau labiau įsitikinęs, dabar jau artėju prie, vadinkime, lažybų statymo ribos. Vis dėlto, aš tikėjausi ir tikiuosi ne tik iš Šimonytės, bet iš visos konservatorių partijos didesnio aktyvumo, netgi palaikymo iš kitų dešiniųjų partijų. Dabar ji kartais atrodo palikta viena, o palikta viena ji užsiima valstybės reikalais, o ne savo reikalais ir tada ji tiesiog ne tai, kad skęsta, bet nejuda į priekį“, – konstatavo komunikacijos ekspertas.
Tiesa, pasak K. Gečo, vertėtų nepamiršti, kad mes neturime pakankamai daug informacijos apie rinkėjų nuotaikas regionuose.
„Mes nematome tiesioginių susitikimų. Jeigu Vėgėlė iš tikrųjų daug tą daro šioje temoje – žinant, kad Šimonytei premjerauti reikia ir darbų daug yra, gali būti, kad vis dėlto finale mes matysime Gitaną ir Igną Vėgėlę“, – prognozėmis dalijosi jis.
Ar klausimas gali būti išspręstas pirmajame ture
Savo įžvalgomis prezidento rinkimų tema pasidalijo ir „Vilmorus“ sociologas Vladas Gaidys. Nors yra tikinčių, kad antrajame rinkimų ture kovą tęs būtent G. Nausėda ir I. Vėgėlė, V. Gaidys pastebi, kad I. Vėgėlės atotrūkis nuo I. Šimonytės yra per mažas, jog galėtume būti užtikrinti vienokiomis ar kitokiomis išvadomis.
„Atotrūkis tikrai per mažas ir čia turbūt galime tik pagal savo simpatijas sakyti: ar tas, ar tas. Statistiškai Vėgėlė šiek tiek daugiau jų gauna, bet čia viskas priklausys nuo aktyvumo. Ingridos Šimonytės elektoratas paprastai yra aktyvesnis. Čia spėliok nespėliojęs – nieko nepasakysi“, – teigė jis.
Pašnekovo teigimu, dabar matomuose skaičiuose galima pastebėti ir dar vieną galimą variantą.
„Šioje apklausoje Gitanas Nausėda gauna apie 40 procentų, bet čia nuo visų apklaustųjų. Yra tokių, kurie nebalsuotų ir nežino, už ką balsuotų. Taigi, yra galima tikimybė, kad jis dar gautų virš 50 procentų, 51 procentą“, – įžvalgomis dalijosi sociologas.
Taigi, galimybių, kad prezidentą išsirinksime jau pirmajame ture, vis dar yra.
„Kaip variantas – jis galimas“, – tvirtino V. Gaidys.
Laidos svečias taip pat aptarė ir jau daugybę kartų apkalbėtą, netgi nuobodžia pripažintą kandidatų komunikaciją. Pasak V. Gaidžio, tam tikrų dalykų, kuriuos rinkiminės kampanijos metu buvo galima pastebėti anksčiau, šiandien pasigendama.
„Aš dabar pėsčiomis atėjau iš darbo į kitą vietą, į kitą redakciją. Tikrai nebuvo nė vieno požymio. Pamenu, prieš 25-30 metų būdavo ir plakatai, ir viskas. Gal ir kvailoki tie šūkiai ar plakatai, bet tai sukurdavo tokią atmosferą, toks mobilizavimas būdavo tų diskusijų, nors tos diskusijos ir socialiniuose tinkluose vyksta, ko mes nematome“, – teigė V. Gaidys.
Aptarė partijų reitingus artėjančiuose Seimo rinkimuose
Pamažu imama ruoštis ir artėjantiems Seimo rinkimams. Kaip teigė sociologas V. Gaidys, dabar, jau ketvirtą mėnesį iš eilės, pastebimas ir valstiečių, ir Sauliaus Skvernelio demokratų partijos reitingų augimas. Pasak jo, augimas ir jo pagreitis – labai svarbus aspektas prieš rinkimus.
„Labai svarbu ta tendencija. Tada gali pridėti liniuotę ir kažką žiūrėti, kažką prognozuoti. Jeigu šokinėja tas reitingas, yra kitaip. Tėvynės Sąjungos reitingas iš tikrųjų sumažėjo, krito. Tos aplinkybės – gal dėl Anušausko, gal dėl kažko, bet, atitinkamai, pakilo jų broliškos partijos. Liberalų Sąjūdis pakilo ir Laisvės partija pakilo. Vienam nepasiseka – elektoratas kitur nueina“, – atkreipė dėmesį sociologas V. Gaidys.
Skandalai dabar krečia ir Darbo partiją. Pasak V. Gaidžio, tikėtina, kad reitingas gali kristi ir čia.
„Aš manau, kad gali kristi. Šiaip, kokie milijonai ar teismai baisūs, Darbo partijai įtakos neturėdavo. Ir į europarlamentą rinkdavo, ir viską. Ne visada elektoratas užskaito teismo verdiktą kaip kokį blogį, bet šiuo atveju – čia yra Europos prokuratūra, Europos institucijos. Šitas gali turėti įtakos“, – svarstė jis.
Pastaruoju metu labiausiai rinkimuose aptarinėjama tema tampa I. Vėgėlės ir Aurelijaus Verygos sandoris, svarstoma, kad tai yra pasiruošimo Seimo rinkimams dalis. Šias įžvalgas pakomentavo politologas Bernaras Ivanovas, kurio manymu, tokie žingsniai – gali būti nebūtinai naudingi.
„Buvo toks sovietinis filmukas „Tekėk, upeliuk“. Tame filmuke buvo tokia didelė, žalia rupūžė. Ji vis bandydavo kažką prisikviesti, kad užpildytų jos užutekį, kad turėtų vandens. Bijau, kad Vėgėlės gali laukti panašus likimas. Į tokius užutekius geriau neplaukti. Tai yra kontraproduktyvu ir, manau, byloja apie tai, kad jis tiesiog galbūt neturi laiko kalti komandos, kalti struktūros ir eiti su savo žmonėmis. Manau, negeras pasirinkimas eiti tuo keliu, kuriuo jis dabar bandys eiti“, – teigė politologas.
Jo manymu, žvelgiant į visa tai, gali būti, kad I. Vėgėlės karjeros žlugimas ateis jai dar net neįsibėgėjus.
„Mano galva, to daryti nereikėjo, bet, jeigu jis tą padarė arba dar padarys, žiūrėsime. Bet kokiu atveju, bus smagu stebėti, analizuoti, vertinti ir ištarti tuos garsius žodžius: „Ką, mes nesakėme?“. Kažkaip taip“, – kalbėjo B. Ivanovas.
Vadovaujantis apklausomis, galima tikėtis, kad dabartinis šalies vadovas laimės rinkimus, o štai I. Vėgėlė užtikrintai keliaus į Seimą. Tiesa, pasigirsta ir svarstymai, ar socialdemokratai, kurie šiuose rinkimuose palaiko G. Nausėdą, sudarytų koaliciją su pagrindiniu jo priešininku? Tokius svarstymus aptarė Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.
„Pasižiūrėsime, kaip galiausiai vystysis visi rinkimų procesai, kas bus antrame ture. Gal antrame ture bus Ingrida Šimonytė ir tada visai bus kitokia dinamika. Vėlgi, jeigu antrame ture bus Ignas Vėgėlė – dabar sunku pasakyti, kokia būtų kampanija, nors Vėgėlė jau kuris laikas, jau turbūt geri metai, maždaug nuo tada, kai buvo galima visiškai tvirtai indikuoti, kad jis eis į prezidento rinkimus, Nausėdą gana aštriai kritikuoja. Manau, tą darytų ir antrame ture, bet labai sunku dabar pasakyti“, – kalbėjo jis.
Visą pokalbį rasite Žinių radijo portale:
