22-ejų teisės studijas baigęs Lukas Borusevičius viename Vilniaus bare susitiko su draugu Laurynu Juozapaičiu, kad aptartų Lietuvos santykius su Rusija ir netikėtą sprendimą Lietuvoje grąžinti šauktinių kariuomenę.
Smurtas Ukrainoje ir potencialus šio smurto plitimas regione Lietuvai kelia didžiulį nerimą. Pastarieji 25 metai po Sovietų Sąjungos griūties buvo gana taikūs, tačiau dabar situacija kiek kitokia, rašo BBC.
Rusijos naikintuvai vis dažniau pavojingu atstumu priartėja prie kaimynystėje esančių Rytų Europos valstybių, o Baltijos jūroje vykdomi kariniai mokymai.
Skubos tvarka Lietuvoje parengtas veiksmų prasidėjus karui vadovas, kurį galima pavartyti viešose bibliotekose.
„Būkite atidūs, nepanikuokite ir stenkitės mąstyti blaiviai, - teigiama šiose rekomendacijose. - Šūviai už lango – tai dar ne pasaulio pabaiga.“
Kibernetinis karas
Lukas ir Laurynas pastaruoju metu aktyviai planavo siekti karjeros aukštumų, tačiau dabar jie supranta, kad neilgai trukus gali tekti vilktis karinę uniformą.
„Su savo draugais nuolat apie tai kalbuosi tiek telefonu, tiek ir „Facebook“. Atsirado net nauja svetainė pavadinimu „Ar būsi pašauktas?“ – pasakojo Lukas.
„Aš eisiu į kariuomenę. Manau, kad net ir tie, kas sako, kad netarnaus, prasidėjus agresijai padės. Mano senelis kovojo už laisvę. Mano tėvas kovojo už Lietuvos nepriklausomybę, taigi nuoširdžiai noriu kovoti už savo šalį“, - patikino jaunuolis.
Labiausiai panikuojantys oro erdvę patruliuojančių NATO naikintuvų skleidžiamą garsą linkę tapatinti su laisvės skambesiu.
Vis dėlto mažai tikėtina, kad artimiausiu metu Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymu rusų tankai galėtų įvažiuoti į Baltijos valstybių gatves.
Estijos ministras pirmininkas Taavi Roivasas neabejoja, kad pradėti konvencinį karą galėtų tik „nenormalūs“, nes „Estija, Lietuva ar Latvija – tokios pat NATO narės kaip ir Didžioji Britanija ar JAV“.
Vis dėlto Baltijos valstybės tikina jau dabar patiriančios Rusijos rengiamus nekonvencinius išpuolius, pavyzdžiui, kibernetinį karą ir propagandą, itin aktyviai skleidžiamą per televizijos kanalus, kuriuos žiūri Latvijoje ir Estijoje gyvenančios rusakalbės mažumos.
Pinigų klausimas
Peršasi mintis, kad mes visi neišvengiame šios propagandos. V. Putinas gąsdina Europą savo įžūlumu, agresyvumu ir nenuspėjamumu.
Jam būtų pernelyg pavojinga ir per brangu įsiveržti ir užimti tris Baltijos valstybes. Daug paprasčiau skleisti baimę ir taip priešinti Baltijos valstybėse gyvenančius rusakalbius su šių šalių gyventojų dauguma.
V. Putinas mėgina kištis ne tik į šio Europos pakraštyje esančio regiono reikalus.
Jis niekada nebuvo atsisakęs minties didinti Rusijos įtakos zoną, nors Sovietų Sąjunga griuvo jau senokai.
Jis nelinkęs vertinti pavienių Europos valstybių kaip tam tikro pavojaus – V. Putinas žvelgia į Europos Sąjungą (ES) kaip į bendrą organizaciją, kurios dalimi yra tapusios ir buvusios sovietinės respublikos.
Taigi V. Putinas naudojasi egzistuojančiais nesutarimais ir ieško galimų svertų, padėsiančių jam daryti įtaką Europai. Tam jis pasitelkia Rusijoje išgaunamų gamtinių dujų eksportą, vysto santykius su stiprėjančiomis ultrakairiųjų ir ultradešiniųjų partijomis Europoje (pavyzdžiui, Austrijos Laisvės partija ir Prancūzijos Nacionaliniu frontu), taip pat nepamiršta ir investicijų srities.
Pinigų klausimas itin opus nedidelėms valstybėms, pavyzdžiui, Kiprui ir Slovakijai. V. Putinas puikiai supranta, kad ES būtina vieninga pozicija tam, kad būtų imtasi naujų prieš Rusiją nukreiptų sankcijų.
Rusija savo ruožtu Vakarams žeria kaltinimų laviną dėl skleidžiamos propagandos ir ekspansionizmo. V. Putino teigimu, NATO naudojasi situacija Ukrainoje kaip priedanga tam, kad priartėtų prie Rusijos sienų.
Kovo 6 d. ES šalių narių užsienio reikalų ministrai susitinka Latvijoje, kad aptartų Rusijos ir Ukrainos santykius. Užimtame Kryme, o taip pat ir nuo Gruzijos atsiskyrusiuose regionuose Rusija rengia didelio masto karinius mokymus, o NATO savo ruožtu rengia karinius mokymus Juodojoje jūroje.
Akivaizdu, kad tokia situacija neprisideda prie Baltijos valstybių gyventojų saugumo jausmo didinimo.