„Mums labai liūdna ir nesmagu“, – sakė vyskupas.
Kalbos, kad illgametis Vilkaviškio rajono Alvito šv. Onos ir Lankeliškių švč. Trejybės parapijų klebonas Vytautas Kajokas (g. 1971 m.) galėjo nesilaikyti celibato ir yra net ne vieno vaiko tėvas, nedideliame miestelyje sklido jau seniai, tačiau niekas jų taip ir nepatvirtindavo, o parapijiečiai su tokių žinių skleidimu jau buvo susitaikę ir vis kartodavo, kad jų mylimas dvasininkas, kurį šie net vadindavo „kunigėliu“, yra be pagrindo apkalbamas. Tiesa, kai kurie gyventojai net neabejojo, kad tokios kalbos yra ne iš piršto laužtos, tačiau jo nesmerkė – juk jis irgi žmogus, o dar kiek daug gerų darbų yra padaręs visai bendruomenei.
Apie galimus dvasininko nesantuokinius santykius buvo pranešta ir teisėsaugai, tačiau ji, įvertinusi surinktą medžiagą, savo tyrimo nepradėjo – nebuvo nustatyta, kad galėjo būti padarytas nusikaltimas.
O ši įvairioms tarnyboms išsiųsta informacija, nors ir pateikta anonimiškai, buvo išties skandalinga – buvo teigiama, kad kunigas tuo metu, kai vadovavo parapijai priklausantiems vaikų globos namams, galėjo turėti santykių su nepilnamete globotine, vėliau ši esą susilaukė vaikų, o dabar jau yra išvažiavusi iš Alvito kaimo, bet ir toliau bendrauja su dvasininku.
Kad kunigas V. Kajokas gali būti nuodėmingas, anksčiau esą nežinojo ir Vilkaviškio vyskupija. Bent taip Delfi.lt sakė vyskupas R. Norvila – jis prisipažino, kad informacija apie buvusią globos namų auklėtinę vyskupiją pasiekė tik prieš praėjusių metų šv. Kalėdas.
Kunigas: kai negali komentuoti, priimi, kaip yra
Nors ir pasitraukė iš pareigų, tačiau V. Kajokas dvasininko mantijos nenusirengė – jis iki šiol yra kunigas, tik „neinantis pareigų“.
„Atsisakiau pareigų dėl sveikatos“, – Delfi.lt sakė V. Kajokas. Jis nesiryžo vertinti informacijos, kad yra ne tik katalikų bažnyčios kunigas, bet ir tėvas.
– Klebone, tiek daug metų atidavėte Bažnyčiai ir taip staiga nutarėte pasitraukti. Nustebinote visą bendruomenę priimdamas tokį sprendimą.
– Žinote, sveikata. Buvo daug reikalų – ir vienos statybos, ir kitos, matyt mane taip išsunkė, kad vos galiu paeiti.
– Vyskupijoje girdėjau, kad yra kitos priežastys, dėl ko nutarėte pasitraukti.
– Ką čia gali žmonėms pasakyti, ką jie komentuoja, ką jie supranta, ką jie mato...
– Sako, esate sukūręs šeimą su buvusia globos namų auklėtine.
– Na taip, kalbėti daug ką gali, bet tai ką gali čia komentuoti, kaip sakoma, kol gyvas žmogus esi ir apie tave yra šnekama, apie tave daug gali istorijų prikurti, žinote.
– Tai nesate tėvas?
– Nu tai aš kad... Nu tai žinot, čia tų komentarų, tai sakau, ką galima pakomentuoti, žinot, kai pasaulis kalba apie kiekvieną žmogų, politiką ar ką, žinot, ką čia gali komentuoti. Nieko negali komentuoti.
– Tai ar esate tėvas? Taip ir neatsakote...
– Kaip suprasti?
– Sako, su buvusia vaikų globos namų auklėtine esate sukūręs šeimą, turite vaikų...
– Na, aš šeimos nesukūręs.
– Taip, suprantu, esate nevedęs, bet šeima gali būti ir neoficialiai, be įregistruotos santuokos.
– Na aš sakau, jeigu čia reikia reaguoti į tokias kalbas, į tuos kažkokius anoniminius parašymus ar dar kas nors...
– Bet, neslėpkite, puikiai žinote tas kalbas...
– Tai visą gyvenimą buvo visokių kalbų, žinote, ir taip turėjau, ir girdėjau tų visokiausių kalbų. Kaip ir kiekvienas, kaip ir politikai reaguoja į kalbas, taip ir aš ramiai reaguoju.
– O ką dabar? Ar aš kažką paduosiu į teismą, kai nežinai, nei kas, nei kur taip kalba, nei kur rašo. O kai rašo anonimiškai... Kai tu turi įrodymus ar dar kažką, tai žinote, nesinori į tai gilintis ir reaguoti.
– O kaip į tai reagavo vyskupija?
– Nežinau, kaip jie reaguoja, čia jau jų turite klausti, nežinau.
– O su vyskupu apie tai nekalbėjote?
– Na tai kokių pokalbių? Nežinau, kokių ten pokalbių yra buvę. Aišku, visokių pokalbių yra buvę, bet jeigu kažkokie asmeniniai pokalbiai su vyskupu, tai mes čia asmeniškai kalbamės ar panašiai. Tai va, tai aš dabar jau turiu bėgti, nes jau čia atėję žmonės laukia, labai atsiprašau, žinokit, kiek galiu kalbėti, tai kalbu. O tos kalbos apie kiekvieną žmogų, žinote, prikalbėti čia gali, bet ar tai yra pagrindas remtis anoniminiais skundais ar dar kuo nors, tai žinote, čia nei teisiškai, nei žmogiškai niekaip negali priimti. Tai priimi, kaip yra...
– O vaikais rūpinatės? Palaikote ryšį su jų motina?
– Aš... aš... aš rūpinuosi tuo, kuo dabar rūpinuosi, visų pirma savo sveikata ir viskas, ir va, tokie dalykai.
Vyskupas: visi esame žmonės – su privalumais ir silpnybėmis
Nors V. Kajokas taip ir neatsakė, ar yra tėvas, Vilkaviškio vyskupas R. Norvila buvo atviresnis – nors apie šią skandalingą istoriją dvasininkas nenorėjo kalbėti, sakė, geriausia, jeigu kalbėtų pasitraukęs klebonas, tačiau pripažino, jog vyskupijoje yra atliekamas tyrimas.
„Geriausia būtų jo paklausti, jis pasiprašė atleidžiamas, dabar vis tiek turime išsiaiškinti detales, vykdomas tyrimas, o kol vyksta tyrimas, nieko nekomentuojame“, – sakė R. Norvila.
Paklaustas, ar tyrimas yra pradėtas dėl to, kad dvasininkas susilaukė vaikų, vyskupas sakė: „Nekomentuosiu, tokia jau mūsų tvarka.“
Paklaustas, kaip tai galėjo atsitikti, kad ši informacija iki šiol nepasiekė Vilkaviškio vyskupijos, nors daugelis bendruomenės atstovų apie tai žinojo, R. Norvila sakė: „Gali būti, taip susidėliojo viskas, kaip suprantu, kad kažkaip apsiprato su tokia situacija... Aišku, mums labai liūdna ir nesmagu, bet, deja, tokia ta tikrovė, o kol kas aš nieko nekomentuočiau, nes mes turime visas aplinkybes išsiaiškinti, tokia mūsų tvarka.“
„Tokia žinia jums, kaip vyskupui, turėjo sukelti šoką?“ – paklausiau vyskupo.
„Tikrai, tas žodis atitinka labiausiai“, – sakė R. Norvila. Ir pridūrė: „Deja, kartais taip nutinka, visi esame žmonės – su privalumais ir silpnybėmis.“
Vilkaviškio vyskupas pažymėjo, kad V. Kajokas „labai uoliai ir gerai dirbo“, todėl jo pasitraukimas yra didelė netektis Bažnyčiai. Vis dėl to, vyskupo teigimu, šioje situacijoje geriausiai būtų, jeigu visas aplinkybes paaiškintų pats kunigas: „Jeigu tokia situacija, tegul prisiima atsakomybę.“
Suabejojo, ar kunigai gali vadovauti vaikų globos namams
Apie įvykius Alvito kaime žino ir Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro darbuotojai – dar gruodžio mėnesį jie buvo nuvažiavę į šią vietovę ir domėjosi, ar tikrai nepilnametė galėjo turėti santykių su čia visų gerbiamu kunigu. O tai, ką išgirdo iš kai kurių vietinių žmonių, net šokiravo – šie stebėjosi, kad domimasi vaikų globos namų auklėtine ir kunigu, esą tai yra dviejų suaugusių žmonių reikalas, o jeigu reikės, parapijiečiai pasirūpins kunigo vaikais.
KOPŽI vadovė Kristina Mišinienė pripažino, kad kol kas neturi tikslios informacijos, kas iš tikrųjų vyko Alvite esančiuose vaikų globos namuose, tačiau žinios, kurios pasiekė, tikrai neramina.
Pasikartosiu, jei faktai pasitvirtins, ši istorija atvers dar vieną skausmingą puslapį bažnyčios įstaigų gyvenime – ar gali kunigai vadovauti vaikų globos namams, koks būtų to tikslas? Šalyje turime daugybę paruoštų diplomuotų profesionalų, kurie gali užimti tokias pozicijas ir laikytis etikos kodekso, to pačio reikalauti iš viso įstaigos personalo.“
K. Mišinienė mano, kad ši istorija neturėtų pasibaigti tik tuo, kad apie ją visi sužinos: „Norėtųsi šiuo klausimu išgirsti ir atsakingų tarnybų nuomonę, ar, pavyzdžiui, įvairių religinių konfesijų išlaikomos vaikų globos įstaigos yra atskaitingos valstybei, ar jų tikrinimai nevyksta gurkšnojant arbatėlę pas vyskupą ir pan.“.
