Tačiau suskaičiuoti viso Katalikų bažnyčios valdomo turto Lietuvoje nepajėgia net Registrų centras, nes turtas išbarstytas per daugybę rankų – skirtingas arkivyskupijas, parapijas, vienuolynus.
Iš religinių bendruomenių brangiausią nekilnojamąjį turtą valdo Vilniaus arkivyskupija, sąraše užimanti 35 vietą. Jos žinioje beveik 111 mln. Lt vertės turtas. Vilniaus arkivyskupijai priklauso 109 statiniai, tarp jų ir bažnyčios – visi jie įkainojami 77 mln. Lt. Arkivyskupijai priklauso ir 40 gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų, kurių vertė 33 mln. Lt.
Bendras šių statinių ir patalpų plotas siekia 81 tūkst. kvadratinių metrų – tai prilygsta Kauno „Akropoliui“.
„Dauguma nekilnojamojo turto registre įregistruotų bažnyčių yra religinės paskirties, todėl jų vertė nustatoma atkuriamosios vertės metodu – vertinant, kiek šiandien kainuotų tokį pastatą pastatyti. Ir tik nedidelės dalies bažnyčių, kurios yra kultūros paskirties, vertė nustatoma masiniu vertinimu, palyginamosios vertės metodu, kai lyginami tam tikru laikotarpiu apibrėžtoje teritorijoje įvykę sandoriai dėl panašaus turto“, - komentuoja Registrų centro atstovas Aidas Petrošius.
Katalikų bažnyčiai priklausantis turto aruodas dar pilnės, nes Seimas birželį pritarė Vyriausybės ir Vilniaus arkivyskupijos susitarimui grąžinti pastarajai 4 tūkst. kvadratinių metrų ploto užimančias buvusio vienuolyno patalpas šalia Vyriausybės rūmų.
Brangaus nekilnojamojo turto turi ir Lietuvos jėzuitų provincija, atsidurianti 84-oje brangiausio nekilnojamo turto savininkų sąrašo vietoje ir valdanti 52,8 mln. Lt vertės turtą.
Toliau rikiuojasi Kauno arkivyskupijos kurija, esanti 138-oje sąrašo vietoje ir valdanti 35,6 mln. Lt vertės turtą.
Iš kitų religinių bendruomenių turtingiausias Vilniaus stačiatikių Šventosios Dvasios vienuolynas, kurio valdomo nekilnojamojo turto vertė siekia 30,4 mln. Lt.