„Tai trijų Baltijos valstybių įsipareigojimas bendram darbui. Ir tai yra susiję būtent su oro erdvės panaudojimu mūsų sąjungininkams. Kadangi Baltijos valstybės, pavyzdžiui, didelių aviacijos pajėgų neturi, šiuo atveju (...) Baltijos valstybės sutaria išnaudoti savo oro erdvę bendrai – tai yra oro erdvės blokai, kuriuos bus galima naudoti treniruotėms, pratyboms, naudojant aviaciją, tačiau netrukdant civilinės aviacijos, civilinių oro uostų darbui“, – po deklaracijos pasirašymo ceremonijos žurnalistams sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, akcentuodamas, kad dėl oro erdvės išplėtimo plano šalys dirbo dvejus metus.
Latvijos gynybos ministrė Inara Mūrniecė bei Estijos ministras Hanno Pevkuras džiaugėsi trišaliu sutarimo ir akcentavo, šis sprendimas patvirtina NATO regioninį lankstumą ir suteikia sąjungininkams naujas erdves veikti bei treniruotis.
„Esu įsitikinusi, kad dangus virš Baltijos šalių yra ir išliks saugus“, – žurnalistams spaudos konferencijos metu sakė I. Mūrniecė.
„Mes visi suprantame, kodėl tai darome, (...) kodėl, vykstant karui, yra būtina patvirtinti mūsų žmonėms, kad mūsų oro erdvė yra saugi“, – sakė Hanno Pevkuras.
Didins finansavimą šalyse veikiančioms oro policijos misijoms
Spaudos konferencijos metu A. Anušauskas nurodė, kad Lietuva per artimiausią dešimtmetį ketina skirti apie 142 mln. eurų Šiaulių oro bazės, kurioje veikia NATO oro policijos pajėgos, plėtrai.
„Investuojame į nacionalines oro gynybos pajėgas. (...) Per ateinantį dešimtmetį planuojame investuoti apie 142 mln. eurų į Šiaulių oro bazės infrastruktūrą“, – spaudos konferencijos metu susirinkusiesiems sakė A. Anušauskas.
Apie įsipareigojimus vystyti oro misijų infrastruktūrą kalbėjo ir Estijos bei Latvijos ministrai.
A. Anušauskas nurodė, kad deklaracijoje numatytas ir šalių įsipareigojimas kiekvienais metais ketvirtadaliu didinti NATO oro policijos misijos finansavimą.
„Numatyta mūsų šalių, kurios priima oro policijos misijas, įsipareigojimas ketvirčiu padidinti misijos finansavimą“, – aiškino ministras.
Deklaracija raginama prisidėti prie rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimo
Deklaracijoje Baltijos valstybės ragina sąjungininkus prisidėti savo pajėgumais prie rotacinio oro gynybos modelio, dėl kurio principų NATO sutarė jau anksčiau. A. Anušauskas nurodė, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos sprendimų, būtų sunku įgyvendinti Aljanso ambicijas dėl rotacinės oro gynybos.
„Be šių dalykų, kalbėtis apie rotacinio modelio įgyvendinimą, naudojant papildomas oro pajėgas, būtų sunku. Tiesiog reikia mūsų sąjungininkų aviacijai kažkur treniruotis, turėti pratybų oro erdvės blokus, kur jie galėtų vykdyti savo užduotis“, – aiškino ministras.
Be to, dokumente nurodoma, kad, esant poreikiui, ministrai ketintų toliau tobulinti oro erdvės sprendimus, didinti jos prieinamumą, užtikrinti aukščiausius skrydžių saugos standartus ir gerinti Baltijos šalių karinį bei civilinė bendradarbiavimą.
ELTA primena, kad antradienį Vilniuje prasidėjo dvi dienas truksiantis aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimas. Tai pirmasis tokio lygio tarptautinis renginys Lietuvoje, kuriame dalyvaus per 40 užsienio valstybių lyderiai, diplomatijų vadovai bei gynybos ministrai, kiti aukšto rango pareigūnai.
Aljanso lyderių darbotvarkėje – dėmesys NATO kolektyvinės gynybos, atgrasymo stiprinimui, paramos Ukrainai klausimams.
