„Baltijos šalių vienybė padėjo priimti daug labai svarbių sprendimų NATO viršūnių susitikime Madride – įskaitant ir sprendimus dėl priešakinės gynybos ir atgrasymo sustiprinimo. Sutarėme, kad turime susitelkti ir pasiekti apčiuopiamų rezultatų iki kito NATO viršūnių susitikimo, kuris vyks Vilniuje“, – penktadienį Rygoje vykusios spaudos konferencijos metu žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.
„Lietuva aktyviai ruošiasi 2023 m. NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, kuris, tikimės, žymės Aljanso vienybę ir solidarumą ir ves prie dar labiau sustiprintos NATO kolektyvinės gynybos“, – pridūrė ji.
Jai antrino ir Latvijos premjeras Krišjanis Karinis. Be to, jis pažymėjo, kad Baltijos valstybės koordinuoja bendrą veiklą ir gynybos pirkimus.
„Dirbsime su NATO partneriais, įgyvendindami NATO viršūnių susitikimo planą – brigadų (vienetų – ELTA) lygio buvimą mūsų regione. Žvelgiant į kitų metų NATO susitikimą Vilniuje, mes turime tęsti bendradarbiavimą ir visur, kur tik įmanoma, dirbti kartu, daryti bendrus pirkimus“, teigė – Latvijos premjeras Krišjanis Karinis.
„Šiuo metu vyksta bendras darbas dėl raketų, artilerijos ir HIMARS sistemų. Taip pat ieškosime kitų būdų, kaip sujungdami savo jėgas efektyviai galėtume pagerinti savo individualų ir kolektyvinį saugumą“, – pridūrė šiai Ministrų tarybai vadovavęs Latvijos politikas.
Estijos premjerė Kaja Kallas akcentavo Madrido susitikimo nutarimų svarbą, tačiau akcentavo, jog NATO viršūnių susitikimas Lietuvos sostinėje turėtų žymėti ir pilnateisę Švedijos bei Suomijos narystę Šiaurės Atlanto Aljanse.
„Estijos pageidavimas būtų įgyvendinti Madrido viršūnių susitikimo nutarimus. Taip pat (matyti – ELTA) Suomijos ir Švedijos, kaip lygiaverčių bendradarbiaujančių NATO narių, dalyvavimą“, – teigė ji.
Ministrė Pirmininkė pastebėjo, jog Baltijos šalių premjerai taip pat laikosi tvirtos pozicijos dėl Ukrainos narystės NATO perspektyvų. Pasak jos, iki Vilniaus suvažiavimo reikia siekti valstybių sutarimo dėl Kyjivo saugumo garantijų.
„Nuosekliai remiame Ukrainos euroatlantinę integraciją. Sutarėme, kad būtina tęsti pastangas, formuojant sąjungininkų konsensusą dėl Ukrainos euroatlantinės perspektyvos įtvirtinimo, ir iki viršūnių susitikimo Vilniuje būtina siekti sutarimų dėl NATO strateginės partnerystės su Ukraina tolesnio stiprinimo“, – nurodė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad I. Šimonytė, kartu su Latvijos Ministru Pirmininku Krišjaniu Kariniu ir Estijos Ministre Pirmininke Kaja Kallas, aptars paramos Ukrainai ir ukrainiečių karo pabėgėlių priėmimo klausimus, sankcijų Rusijai griežtinimą ir Rusijos tarptautinės baudžiamosios atsakomybės už karo nusikaltimus siekio įgyvendinimą, NATO rytinio flango stiprinimą ir NATO Madrido viršūnių susitikimo sprendimų įgyvendinimą, taip pat regioninį bendradarbiavimą energetikos srityje, elektros tinklų sinchronizacijos ir „Rail Baltica“ projektų eigą.
