Treniruotėje dalyvaus šiuo metu NATO oro policijos misijai Baltijos šalyse vadovaujančios Prancūzijos karinių oro pajėgų naikintuvai „Mirage 2000“, dislokuoti Šiauliuose, ir misiją iš Estijos Amario bazėje sustiprinantys Vokietijos karinių oro pajėgų naikintuvai „Eurofighter Typhoon“. Treniruotėje taip pat užduotis vykdys ir Lenkijos bei NATO partnerių – Švedijos ir Suomijos – naikintuvai, ryšį praradusį orlaivį imituos Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų transporto lėktuvas C-27J „Spartan“. Pratybų metu papildomą orlaivių kontrolę ir valdymą vykdys NATO ankstyvojo perspėjimo ir kontrolės sistemos (AWACS) orlaivis E-3A. Latvijos karinės oro pajėgos skirs sraigtasparnį paieškos ir gelbėjimo scenarijaus veiksmams atlikti. Pratybų metu taip pat bus patikrinta sąveika su civilinių oro uostų oro eismo skrydžių valdymo specialistais, kuriuos šioms pratyboms skirs Latvija ir Estija.

Treniruotė „Ramstein Alloy“ – tai pastaraisiais metais vykusių Baltijos šalių NATO šalių ir partnerių karinių oro pajėgų treniruotės (BRTE) tęsinys, kurios buvo organizuojamos nuo 2008 metų. Ir buvusios BRTE treniruotės, ir naujosios pratybos „Ramstein Alloy“ trunka dvi dienas ir organizuojamos tris kartus per metus. Pagrindinis pratybų „Ramšteino lydinys“ tikslas – stiprinti regiono karinių iri pajėgų bendradarbiavimą ir veiksmų sąveiką, sudaryti sąlygas treniruotis NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse kontingentams ir centrui (Bendrasis valdymo ir pranešimų centras, Karmėlava), iš kurio vadovaujama misijoje dalyvaujantiems naikintuvams ir stiprinti bendradarbiavimą su NATO šalimis – partnerėmis Suomija ir Švedija.

Pratybas „Ramstein Alloy“ organizuoja NATO oro pajėgų vadavietė Ramšteine (Vokietija) kartu su Jungtiniu oro operacijų centru Uedeme (Vokietija).

Kodėl „Ramšteino lydinys“? Pasak Krašto apsaugos ministerijos, šios pratybos organizuojamos NATO oro pajėgų komponento štabe, Ramšteine. Be to, žodis lydinys pabrėžia tvirtą bendradarbiavimą tarp NATO sąjungininkų ir NATO partnerių ir puikiai iliustruoja dviejų skirtingų struktūrų sąveiką tarpusavyje, kai įprastai gaunamas dar tvaresnis ir geresnis dviejų komponentų rezultatas – lydinys.