Analizuodamas situaciją Baltarusijoje filosofas pastebėjo, kad, vystantis socialinių grupių komunikacijai, kinta žmonių mentalitetas.
„Baltarusijoje ilgą laiką, po 1990-ųjų, galbūt net ir prieš tai, buvo labai didelė identiteto arba tapatybės krizė, kada nesusiformavo nei istorinis mentalitetas, siejamas su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, nei naujasis politinis identitetas – politinės tautos, kur būtų suprasta savitai Baltarusija. (…)
Antras dalykas, kad kai kalbame apie politinę tapatybę, turi atsirasti politinės grupės, kurios šitą identitetą susieja su savo aktyvumu. Pastaruoju laikotarpiu, po 2010 m., Baltarusijoje pradėjo formuotis išsiskaidžiusių socialinių politinių grupių, kurios jau nebebuvo susietos tik su tuo atsitiktiniu išsilaisvinimu 1990-1991 m., kuriems nepriklausomybė tiesiog nukrito ant galvos, o jau su savo sąmoninga laikysena ir bandymu apibrėžti, kas, kur, kaip jie juda“, – „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ kalbėjo G. Mažeikis.
Pasak filosofo, daug kas prognozavo, kad Baltarusijoje gali būti protesto akcijų, bet, „kad taip greitai pradės vystytis įvykiai, ir su tokiu didžiuliu atkaklumu – iš abiejų pusių, tai net vietomis ukrainiečius gali nustebinti“.
Kiemai ginasi nuo OMON'o
Profesorius paaiškina, kad kiekviena revoliucija susideda iš daugelio mikrofazių. Jos nėra pastovios. Vienos gali pasireikšti, kitos gali pasireikšti mažiau.
„Tai, kad žmonės drąsiai išeina ir kovoja, tai šita drąsa priklauso nuo to, ką mes siejame su pasitikėjimo kultūra. Pavyzdžiui, vakar Baltarusijoje stebėjau kaip atskiri kiemai, rajonai ginasi nuo OMON'o. Man buvo labai įdomu galvoti, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje žmonės, gyvenantys daugiabučiuose, yra labai susvetimėję.
Ir labai sunku pagalvoti, kad galėtų stoti surėmę pečius su kitu, kai reikia ginti vienas kito kūną. Šitas dalykas, kad turi surasti dvidešimt arba penkiasdešimt kaimynų, kuriais pasitikite, ir jų kūnus ginsite, yra pakankamai sudėtingas psichologinis dalykas“, – sakė G. Mažeikis.
Filosofas laidoje taip pat pabandė paaiškinti Baltarusijos elitų sandarą. Profesorius ją skirstė į kietą opoziciją, kuri yra daugiausiai Vakaruose, tarpusavyje susiskaidžiusi, turinti savo laikraščius, įtakas, ir švelniąją opoziciją, kuri irgi yra susiskaidžiusi į atskiras grupeles, „ir priklausomai nuo savo kietumo retai kada sugebėdavo išvesti daugiau kaip 100-200 žmonių“.
Laidos pašnekovas taip pat paaiškino, kad žmonių pasiryžimas aukotis priklauso nuo prasmingumo.
„Šitą prasmę gali suteikti arba bažnyčia , arba tai, kas susiję su vieša komunikacija. Filmavimas, fotografikas suteikia įsitikinimą, kad tai nėra tuščia, kad tas veiksmas nėra veltui. Kai kurie žmonės gali vien dėl to gali stipriau aukotis“, – sakė G. Mažeikis.
Protestai Baltarusijoje skiriasi nuo buvusių Ukrainoje
Filosofas sakė matąs labai didelį skirtumą tarp Ukrainos Maidano ir Baltarusijos.
„Ukrainos Maidane didžiojoje scenoje buvo religinis veiksmas, ten buvo šventikai, vykdavo maldas, tuo tarpu Baltarusijos aikštėje religinis aktyvumas nustumtas į šoną. Antra, svarbu apibrėžti masėms suprantamą tikslą.
Ukrainoje buvo labai aiškus tikslas – ES, Baltarusijoje tai nėra taip aiškiai įvardijama. Tai nėra įvardijama, kaip atsisukimas į ES. Nurodomos dvi mitologizuotos figūros – Lenkija ir Baltijos šalys, kartais – ir Lietuva atskirai. Vadinasi tam tikras orientyras yra kaimynai: „norime gyventi neblogiau kaip mūsų kaimynai“. Tai yra tam tikras menkesnis sąmoningumo laipsnis“, – sakė G. Mažeikis.
Tačiau pasak filosofo, situacija Baltarusijoje turi ir pranašumą.
„Ukrainoje tuo metu nebuvo rinkimų. Maidano pradžioje buvo klausimas dėl asociacijos su ES, tuo tarpu čia viskas vyksta rinkimų lūžyje. Tai yra tuo metu, kai yra labai didelis politinio nestabilumo momentas“, – sakė G. Mažeikis.
Baltarusijoje – protestai
Kaip jau skelbta, pirmadienio vakarą protestai vyko įvairiuose Baltarusijos sostinės rajonuose. Minske protestuotojai rinkosi ne centralizuotai, kaip sekmadienį, bet buvo išsiskirstę po miestą mažomis grupėmis, jie skandavo „Laisvė!“ ir „Tegyvuoja Baltarusija!“ Baltarusijoje vis dar blokuojama interneto prieiga.
Opozicijos favorite rinkimuose laikoma Sviatlana Cichanouskaja pareiškė, kad bijodama galimų provokacijų mitinguose nedalyvaus. Jos bendražygiai skelbė, kad kandidatė yra sulaikyta, tačiau po 7 valandų su ja susiekti pavyko. Antradienio rytą Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pranešė, kad S. Cichanouskaja atvyko į Lietuvą ir yra saugi.