Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai vadovauja ikiteisminiam tyrimui dėl šnipinėjimo ir įtariamo Lietuvos piliečių bendradarbiavimo su Baltarusijos institucijomis, rašoma Generalinės prokuratūros pranešime.
Ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 119 str. 2 d. buvo pradėtas pagal Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos kontržvalgybos metu surinktą medžiagą. Ikiteisminį tyrimą atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai.
Ikiteisminiame tyrime turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamieji rinko užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją, ją perdavė užsakovui ir gavo už tai atlygį vykdydami atitinkamų Baltarusijos struktūrų užduotis.
Įtariamieji yra Lietuvos Respublikos piliečiai, neturėję leidimų dirbti su įslaptinta informacija ir galimybės tokią informaciją gauti.
Detalesnė informacija apie vykstantį ikiteisminį tyrimą šiuo metu nėra viešintina.
Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) analizė atskleidžia, kad įtariamieji, labai tikėtina, vykdydami Baltarusijos žvalgybos institucijos užduotis už atlygį rinko ir perdavė surinktą informaciją užsakovui. Skelbiama, kad nė vienas iš sulaikytųjų neturėjo leidimo dirbti su įslaptinta informacija, o jų perduota informacija apie Lietuvos ypatingos svarbos infrastruktūrą ir karinius objektus buvo neįslaptinta.
Visgi, pažymima, kad tokie duomenys padėjo Baltarusijos režimo atstovams vykdyti priešišką veiklą prieš Lietuvą. Labai tikėtina, nurodo žvalgybos tarnybos, kad įtariamųjų rinkta informacija reikalinga ne tik Baltarusijos, bet ir Rusijos ginkluotosioms pajėgoms – ruošiant potencialios karinės agresijos prieš kaimynines valstybes planus.
Verbuoja pasitraukusius baltarusius, sieną kertančius Lietuvos piliečius
VSD ir AOTD vertinimu, Baltarusijos žvalgyba esmingai plečia veiklą užsienyje ir stiprina kontržvalgybinį režimą šalies viduje. Priešiškai veiklai Vilniaus atžvilgiu mėginama pasitelkti ir Lietuvoje gyvenančių baltarusių diasporą.
Fiksuojama tendencija, kai specialiosios tarnybos siekia megzti ir atnaujinti kontaktus su diasporos atstovais, kurie anksčiau yra dirbę įvairiose Baltarusijos institucijose, vidaus sistemoje. Pastebima, kad kontaktuoti ir verbuoti bandoma šiuolaikinėmis komunikacijos priemonėmis.
„Baltarusijos žvalgybos tarnybos siekia pasinaudoti baltarusių diasporos atstovais Lietuvoje žvalgybos informacijai apie Lietuvą ir jos institucijas, Baltarusijos demokratinę opoziciją ir pačią baltarusių diasporą rinkti“, – teigiama ataskaitoje.
Baltarusijos žvalgyba intensyviai naudojasi ir iš Lietuvos į Baltarusiją vykstančių asmenų apklausomis pasienyje. Patikrų tikslas – užkardyti neva iš Lietuvos kylančias grėsmes. Visgi, tarnybos apklausomis naudojasi informacijai apie Lietuvą rinkti. Taip pat siekiama nustatyti, ar tikrinami asmenys turi galimybių šnipinėti ir vykdyti Baltarusijos tarnybų užduotis – tikrinami asmenų mobilieji įrenginiai, kompiuteriai, ieškoma kontaktų, socialinių tinklų paskyrų, fotografijų, aiškinamasi politinės pažiūros, darbovietės, ryšiai su Lietuvos pareigūnais.
Grėsmių ataskaitoje nurodoma, kad nustačius asmenis, kurie galėtų bendradarbiauti su Baltarusijos tarnybomis, ieškoma būdų juos verbuoti. Šiems nesutikus bendradarbiauti, jų atžvilgiu gali būti naudojamas psichologinis smurtas, šantažas, pasinaudojant ar inscenizuojant eismo įvykius ar kitus pažeidimus.
Pastebima, kad pastaruoju metu Baltarusijos žvalgyba itin agresyviai veikia ir prieš Lietuvos diplomatinės atstovybės darbuotojus – renkama informacija apie jų ryšius, įpročius, juos kompromituojanti galinti medžiaga.
Sulaukta asmenų, kurie pranešė apie Rusijos tarnybų bandymus rekrūtuoti
Tuo metu Rusijos žvalgybos tarnybų bandymai verbuoti į šalį agresorę vykstančius lietuvius darosi vis mažiau skrupulingi. Pastebima, kad žvalgybos pareigūnai bendradarbiauja su Rusijos migracijos tarnyba ir atlieka užsieniečių apklausas pasienyje – panašiai kaip ir Baltarusijoje, taip siekiama atrinkti verbavimui tinkamus taikinius.
„Tačiau pastaruoju metu daugėja atvejų, kai siūlymai bendradarbiauti yra pateikiami tinkamai neatsirinkus kandidatų arba neįvertinus užsieniečių noro bendradarbiauti“, – akcentuoja tarnybos.
Ataskaitoje nurodoma, kad neįžvelgiama tendencijų, jog Rusijos tarnybų naudojamas šantažas – esą įvykdyti administraciniai nusižengimai – dažnai pakeistų verbuojamųjų užsieniečių pažiūras. Be to, matomi bandymai rekrūtuoti ne tik į Rusiją vykstančius užsieniečius, bet ir jų artimos aplinkos žmones.
„Toks verbavimo modelis lemia, kad apie mėginimus verbuoti Lietuvos žvalgybai pranešti yra pasiruošę dar daugiau žmonių“, – pažymi žvalgyba.
Pažymima, kad į atsakingas Lietuvos institucijas jau yra kreipęsi asmenų, kurie pranešė atsisakę bendradarbiauti su Rusijos žvalgyba – įskaitant atvejus, kai buvo siūloma rinkti neįslaptintą informaciją.
Rizikų kelia dalies baltarusių radikalios pažiūros
Be kontržvalgybinių grėsmių, baltarusių diasporos Lietuvoje didėjimas kelia ir kitų rizikų, pastebi tarnybos. Nurodoma, kad tarp į Lietuvą atvykstančiųjų baltarusių yra radikalias politines ideologijas propaguojančių asmenų.
„Atgarsio Lietuvos informacinėje erdvėje sulaukia litvinizmo – radikalios baltarusių šovinizmo atšakos – sekėjų vieši pareiškimai. (...) Dalis Lietuvoje gyvenančių litvinizmo sekėjų aktyviai skleidžia savo ideologines nuostatas socialiniuose tinkluose“, – rašoma ataskaitoje.
„Baltarusijos režimas naudojasi litvinizmu, panaudodamas informacines atakas siekia skatinti priešpriešą tarp į Lietuvą atvykusių baltarusių ir Lietuvos gyventojų“, – nurodo žvalgyba.
Pažymima, kad baltarusių gretose yra remiančiųjų ir dešinįjį ekstremizmą. Pranešama, kad 2023 m. antroje pusėje jie inicijavo tarptautinio dešiniųjų ekstremistų grupių tinklo „Active Club“ baltarusiško padalinio kūrimą. Šio tinklo sekėjai radikaliąsias idėjas ir jų propagavimą derina su kovos menais, kita sporto veikla.
Ketvirtadienį Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas visuomenei pristatė bendrą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Tai jau vienuoliktoji viešas ir aštuntoji bendra abiejų žvalgybos tarnybų grėsmių ataskaita.
Dokumente apžvelgiami įvykiai, procesai ir tendencijos, darantys didžiausią įtaką Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo situacijai. Remiantis jais, taip pat ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai.
Lietuvos žvalgybos institucijos kiekvienais metais parengia nacionalinio saugumo grėsmių ataskaitą. Šis neįslaptintas vertinimas teikiamas visuomenei vadovaujantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 8 ir 26 straipsnių nuostatomis.
Žvalgyba: Lietuvoje su „suverenais“ save tapatina daugiau nei 500 žmonių
Lietuvoje su antivalstybinį ekstremizmą propaguojančių „suverenų“ grupėmis save tapatina daugiau nei 500 žmonių, skelbiama 2024 m. grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
„Lietuvoje veikia 4–5 grupės (kai kurie asmenys dalyvauja kelių grupių veikloje), kurių atstovai vadovaujasi antivalstybinį ekstremizmą propaguojančio „suverenų“ judėjimo idėjomis. Tikėtina, kad su „suverenais“ save tapatina daugiau nei 500 Lietuvos gyventojų“, – teigiama Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) parengtame dokumente.
Žvalgyba primena, kad Lietuvoje „suverenų“ judėjimas pradėjo populiarėti per COVID-19 pandemiją. Per pandemiją šio judėjimo propaguojamos idėjos tapo populiaresnės, nes sukėlė iliuziją, kad tampant „suverenais“ ir atsisakant piliečio pareigų galima išvengti pandemijos ribojimų.
„Suverenų“ grupių Lietuvoje lyderiai aktyviai įgyvendina „suverenų“ idėjas, populiarina jas socialiniuose tinkluose ir kelia konfliktus su valstybės institucijomis. Socialiniuose tinkluose „suverenai“ demonstruoja, kaip nutraukia ryšius su Lietuvos institucijomis, bando naudoti savo pagamintus „dokumentus“ ir lenteles vietoje valstybinių automobilių numerių, vykdo prieš institucijas nukreiptą „popierinį terorizmą“. Kai kurie „suverenai“ Lietuvoje pasižymi agresyvia retorika ir linkę nevykdyti teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Žvalgybos duomenimis, dalis „suverenų“ Lietuvoje teigiamai vertina Sovietų Sąjungą ir yra ideologiškai palankūs Rusijos ir Baltarusijos režimams. Kaip nurodoma VSD ir AOTD dokumente, „suverenai“ prisistato LTSR piliečiais, Sovietų Sąjungą įvardija „tikra“ valstybe, o po jos žlugimo nepriklausomybę atkūrusias valstybes, taip pat ir Lietuvą, laiko „neteisėtomis Vašingtono korporacijomis“.
„Dėl šių įsitikinimų „suverenai“, neatmestina, taps Lietuvai priešiškų valstybių manipuliavimo objektu“, – teigia žvalgyba.
VSD ir AOTD prognozuoja, kad mažai tikėtina, jog artimoje perspektyvoje „suverenų“ skaičius didės ir jie įgis įtakos Lietuvos visuomeniniams procesams. Tačiau kartu žvalgyba tvirtin, kad minėtų asmenų grupių konfliktų su valstybės institucijomis artimiausiu metu galima tikėtis.
„Labai tikėtina, kad artimoje ir vidutinėje perspektyvose Lietuvoje kils agresyviai nusiteikusių „suverenų“ konfliktų su valstybės institucijomis ir policijos pareigūnais“, – dėstoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
ELTA primena, kad šiuo metu Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje Mindaugas ir Inga Vilčinskai kaltinami savo vaikų pagrobimu ir pasikėsinimu neteisėtai pereiti valstybės sieną.
Bylos duomenimis, praėjusių metų liepą M. ir I. Vilčinskai Kaune, iš vaikų gerovės centro „Pastogė“, pagrobė savo nepilnamečius vaikus. Vėliau pasieniečiai netoli Baltarusijos pasienio sulaikė Vilčinskus su jų vaikais. Teisėsaugos duomenimis, tėvai, pagrobę savo vaikus, bandė bėgti į Baltarusiją.
Kaip anksčiau skelbė VSD, Kaune savo vaikus pagrobę M. ir I. Vilčinskai priskiria save „suverenų“ judėjimui.
VSD: į Lietuvą atvyksta radikalių pažiūrų asmenys, tačiau didėjančio radikalizmo musulmonų bendruomenėje nepastebima
. Tarp į Lietuvą atvykstančių žmonių nustatoma pavienių radikalių pažiūrų asmenų, tačiau didėjančio radikalizmo apraiškų Lietuvos musulmonų bendruomenėje nepastebima, teigiama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
„Didėjančio radikalizmo apraiškų Lietuvos musulmonų bendruomenėje nepastebima, nors tarp į Lietuvą atvykusių trečiųjų šalių piliečių nustatoma pavienių radikalių pažiūrų asmenų. Jie neturi ketinimų smurtauti, bet nepripažįsta demokratijos, reiškia antivakarietiškas ar antisemitines pažiūras“, – rašoma Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento parengtame dokumente.
Kaip nurodo žvalgyba, Lietuvoje islamistinės ideologijos sklaida tiesiogiai ir organizuotai nevykdoma, šalyje nėra užsienyje veikiančių musulmonų organizacijų ir judėjimų ar jų paramos grupių. Vis dėlto, kaip teigiama grėsmių nacionaliniame saugumui vertinime, tokios ideologijos ir propagandos prieinamumas internete kelia savarankiškos asmenų radikalizacijos riziką.
„Besitęsianti įtampa Vidurio Rytų regione, musulmonus provokuojantys islamo simbolių išniekinimai Europos šalyse ir islamistinių organizacijų propaganda, tikėtina, didins pavienių asmenų radikalizacijos ir, neatmestina, išpuolių riziką Lietuvoje“, – nurodo Lietuvos žvalgyba.
Islamistinių teroro išpuolių grėsmė Europoje didėja
Anot žvalgybos, vertinant islamistinio teroro grėsmę Europos kontekste, konstatuojama, kad baigėsi santykinės ramybės laikotarpis ir terorizmo grėsmė žemyne didėja.
„Teroro aktų tikimybę didina suaktyvėjusi islamistinė propaganda dėl šventosios islamo knygos Korano išniekinimo akcijų Europos šalyse bei Vidurio Rytuose atsinaujinusio Izraelio ir „Hamas“ karinio konflikto. Šie naratyvai yra aktyviai naudojami islamistų propagandoje siekiant radikalizuoti Vakaruose gyvenančius musulmonus ir paraginti juos rengti išpuolius Vakaruose“, – teigiama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Kaip nurodo žvalgyba, islamistinės teroristinės organizacijos „Al Qaeda“ ir „Islamo valstybė“, taip pat joms lojalių grupuočių tinklai vykdo aktyvią veiklą internete: pasinaudojant Korano išniekinimo akcijomis siekiama skleisti propagandą apie Vakarų visuomenių vykdomą islamo žeminimą ir musulmonų persekiojimą, Izraelio ir „Hamas“ konfliktu siekiama mobilizuoti musulmonus žudyti žydus ir kenkti Izraelį remiantiems Vakarams.
Žvalgyba pastebi, kad Europoje kyla priešprieša tarp musulmonų bendruomenių, palestiniečius remiančių kairiųjų ir jiems oponuojančių dešiniųjų, pasisakančių prieš migraciją. Tą esą pademonstravo ir daugelyje Europos šalių vykusios palestiniečių palaikymo akcijos ir protestai, per juos kai kur demonstruota parama „Hamas“, kai kuriose ES šalyse įvykdyta antisemitinių išpuolių.
„Lietuvoje palestiniečius remiantys asmenys ir organizacijos savo poziciją reiškia nuosaikiai, per jų organizuojamas akcijas nefiksuojama raginimų smurtauti, atvirai neremiama „Hamas“, – teigiama žvalgybos dokumente.
