Pertraukos siekė „valstiečiai“, prašydami V. Semeškos pateikti papildomą informaciją apie jo išsilavinimą.
Opozicija piktinosi, kad sprendžiant nepasitikėjimo klausimą pertrauka negalima, o valdantieji jos prašo tempdami laiką, nes salėje nebeliko 71 atstovo.
Salėje svarstant klausimą registravosi 55 Seimo nariai, tad pradėjus slaptą balsavimą V. Semeška būtų atlaikęs nepasitikėjimo procedūrą.
Norint atleisti jį iš VRK reikėtų ne mažiau kaip 71 balso „už“.
Nepasitikėjimą V. Semeška inicijavo valdantieji, kaltindami Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų į komisiją deleguotą atstovą pateikus klaidingus duomenis apie savo išsilavinimą.
„Kyla retorinis klausimas, ar asmuo, kuris Seimui yra teikęs tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo išsilavinimą, savo darbovietę, o paskui dar galimai klastojęs ir jam prokuratūros pateiktus dokumentus, gali išlaikyti Seimo pasitikėjimą juo. Manyčiau, kad tikrai ne“, – sakė projektą pristačiusi „valstietė“ Agnė Širinskienė.
V. Semeška tvirtino nepažeidęs jokių teisės aktų, o valdančiųjų siekį išmesti jį iš VRK sakė esant bandymu susidoroti su neparankiu komisijos nariu.
„Nepažeidinėjau jokio įstatymo, tą nustatė ir Generalinė prokuratūra, nesulaužiau VRK nario priesaikos, dirbau ir dirbu vadovaudamasis Konstitucija, įstatymais, sąžiningai atlieku man patikėtas pareigas“, – sakė V. Semeška.
„Drąsiai ir netgi aštrokai keliu matomus trūkumus, netyliu prieš galimą kai kurių kolegų piktnaudžiavimą ar net bandymus pažeisti įstatymus. Tokiems nebuvau, nesu ir nebūsiu patogus. Ir tai suprantama“, – kalbėjo konservatorius.
Nutarimo projektą dėl V. Semeškos įgaliojimų nutraukimo pateikė 45 Seimo nariai. Projektą pasirašę parlamentarai priklauso Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijoms.
Nepasitikėjimo iniciatoriai kaltina V. Semešką pateikus neteisingą informaciją apie išsilavinimą ir buvusią darbovietę.
Anot jų, 2017 metų rugsėjo 11 dienos Seimui pateiktoje biografijoje, grafoje „išsilavinimas“ V. Semeška nurodė, kad 1979–1988 metais mokėsi Druskininkų vidurinėje mokykloje. 2015 metais kandidatuodamas į Druskininkų savivaldybės tarybą VRK pateiktoje anketoje, grafose, kuriose pateikiama informacija dėl išsilavinimo, nurodė: „Vidurinis Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesnioji muzikos mokykla džiazinis fortepijonas“; Vidurinis Druskininkų vidurinė mokykla [...] Aukštasis Goethe-Institut Duisburg, Vokietija, vokiečių kalba“.
„Valstiečiai“ teigia, jog prokuratūra yra nustačiusi, kad V. Semeška nėra įgijęs vidurinio išsilavinimo. Konservatorius savo ruožtu tvirtina, kad teisėsauga dėl jo išsilavinimo ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakė.
Prokuroro nutarime atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones teigiama, kad 1994 metais V. Semešką priimant į Vilniaus aukštesniąją ekonomikos mokyklą „buvo pažeista imperatyvi Švietimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostata, kadangi stodamas į aukštesniąją mokyklą V. Semeška nebuvo įgijęs vidurinio išsilavinimo“.
Kartu Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Rolandas Kruopis pažymėjo, jog nenustatyta, kad V. Semeška priėmimo kolegijai būtų teikęs klaidinančią informaciją, nors ši ir pasielgė aplaidžiai, nepareikalavusi tinkamų stojimui dokumentų.
Taip pat prokuroras konstatavo, kad ir panaikinus 1994 metų įsakymą, kuriuo V. Semeška priimtas į aukštesniąją ekonomikos mokyklą, nebūtų teisinio pagrindo naikinti jo bakalauro ir magistro diplomų.