„Mano vertinimu, iš tiesų kasmet buvo renkama informacija apie dešimtis tūkstančių žmonių“, – po uždaro komisijos posėdžio Eltai komentavo V. Bakas.
„VSD duoda baltus lapus be jokių pavedimų, be jokių atributų. Surašomos žmonių pavardės ir apie juos yra renkama informacija, vėliau neaišku, kur ji yra naudojama ir kam naudojama. Akivaizdu, kad tokia praktika negali tęstis“, – pridūrė jis.
V. Bako vertinimu, jei ši informacija pasitvirtins, ateityje reikės užtikrinti griežtą žvalgybos institucijų kontrolę.
„Sprendimai – žvalgybos institucijų kontrolė, neteisėtus pavedimus duodančių žmonių atsakomybė ir aiškus procedūros reguliavimas. Nei vienas žmogus negali būti tikrinamas be jokio pagrindo, o čia kalba eina apie dešimtis tūkstančių žmonių kasmet“, – sakė komisijos pirmininkas.
Pasak jo, artimiausiu metu laikinoji parlamentinė komisija vykdys VSD vadovų apklausą, planuose yra ir susitikimas su „Kantar“ įmonės atstovais, siekiant išsiaiškinti didelį deklaruotų ir nustatytų išlaidų sumų skirtumo priežastis. Komisija taip pat tirs baltarusiškomis trąšomis prekiaujančių verslininkų galimą įtaką kai kuriems kandidatams į prezidentus 2019 m. rinkimų metu.
ELTA primena, kad Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija siekia atsakyti į klausimus, ar 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją.
Taip pat siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento Gitano Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija nori išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.
Pirmąjį kartą pranešėjo istorija sulaukė parlamento dėmesio 2019 m. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.
Pranešėjo istorija grįžo į politinių debatų epicentrą pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.
