„Pritarėme atšaukimui. Istorija baigta“, – po uždaro posėdžio žurnalistams teigė komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
URK posėdžio išvakarėse Užsienio reikalų ministerija (URM) vylėsi, kad klausimas dėl ambasadoriaus bus išspręstas. Kaip ir skiriant diplomatus, juos atšaukia prezidentas Vyriausybės teikimu.
Kaip skelbta anksčiau, praėjusių metų rudenį viešoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimą E. Bajarūno mobingą, URM ir Prezidentūra nesutarė, ar ambasadorius toliau gali tęsti pareigas. Dėl šios situacijos ministerija atliko patikrinimą, kurio rezultatai parodė, kad ambasadorius pažeidė savo įgaliojimus. Spalį G. Landsbergis laikinai sustabdė E. Bajarūno funkcijas. Savo ruožtu Daukanto aikštė ne kartą ragino URM atlikti nepriklausomą tyrimą dėl E. Bajarūnui metamų kaltinimų.
Klausimas dėl diplomato darbo dėmesio centre atsidūrė ir šių metų sausį, kai Vyriausiosioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nustatė, jog miuzikle „Operos fantomas“ apsilankę prezidentas Gitanas Nausėda ir E. Bajarūnas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų įstatymą.
Komisija nustatė, kad viešnagė teatre, apmokėta iš ambasados lėšų, buvo privataus pobūdžio.
Apsvarstė pusę teikiamų kandidatūrų
Uždarame posėdyje komiteto nariai turėjo apsvarstyti ir visą 2024 m. ambasadorių rotaciją. Visgi, Ž. Pavilionis nurodė, kad spėta aptarti maždaug pusę teikiamų kandidatūrų.
„Gerą pusę (kandidatūrų – ELTA) apsvarstėme“, – patikino Ž. Pavilionis.
„Nespėjome apsvarstyti visų kandidatūrų, nes tiesiog yra fizinės ribos ir žmonės tikrai nori įsigilinti į kiekvieną klausimą“, – teigė jis, pažymėdamas, kad suderinus artimiausių posėdžių datas URK tęs kandidatūrų vertinimus.
Nors nesileido į detales, kurių sostinių ambasadų klausimus komitetas spėjo aptarti, Ž. Pavilionis patvirtino, kad tie kandidatai, kurie apsvarstyti, buvo patvirtinti.
„Tiek, kiek judėjome – pritarta“, – nurodė URK vadovas.
ELTA primena, kad kilus Prezidentūros ir URM ginčams dėl ambasadoriaus Lenkijoje, institucijos keletą mėnesių nesutarė dėl visų 2024 m. planuojamų ambasadorių paskyrimų.
Anksčiau G. Landsbergis buvo teigęs, kad sutarimo su Daukanto aikšte nėra dėl 14 diplomatinių atstovybių.
Ginčai tęsėsi ir dėl mobingu kaltinamo bei, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) spendimu, viešus ir privačius interesus supainiojusio ambasadoriaus Eitvydo Bajarūno.
Visgi, po keleto susitikimu su prezidentu, kovo pradžioje G. Landsbergis informavo, kad su šalies vadovu „rasti sprendimai visa apimtimi“. Anot jo, sutarta, kad kai kuriose iš 14 atstovybių ambasadoriai šiais metais keičiami nebus.
Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą užsienio valstybėje, gavus tos šalies sutikimą priimti (agremaną) ir iš anksto apsvarsčius kandidatūrą Seimo Užsienio reikalų komitete, Vyriausybės teikimu skiria prezidentas.
Matijošaitis: Užsienio reikalų komitetas patvirtino 4 iš 13 ambasadorių kandidatūrų, bet Lenkijos klausimas lieka neišspręstas
Parlamentaras Marius Matijošaitis tikina, kad trečiadienį posėdžiavęs Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) patvirtino 4 iš 13 kandidatūrų į diplomatinių atstovybių vadovus. Visgi, pasak politiko, kol kas ambasadoriai į vienas svarbiausių sostinių – Varšuvą, Berlyną, Paryžių – komitete dar nebuvo svarstyti.
„Seimo užsienio reikalų komitetas patvirtinto 4 iš 13 pasiūlytų kandidatūrų, tų, kurios nėra itin skubios, arba nesukelia giluminių klausimų“, – trečiadienį savo „Facebook“ paskyroje rašė M. Matijošaitis.
„Likusią paskyrimų dalį (Lenkijos, ES, Vokietijos, Prancūzijos ir kt.), deja, spręsime vėliau“, – teigė jis.
Visgi, po trečiadienį vykusio uždaro URK posėdžio, komiteto pirmininkas Žygimatas Pavilionis žurnalistams teigė, kad spėta aptarti maždaug pusę teikiamų kandidatūrų.
Eltai susisiekus su parlamentaru M. Matijošaičiu, jis patvirtino, kad komitetas išties patvirtino 4 Užsienio reikalų ministerijos (URM) teikiamas kandidatūras. Visgi, politikas apgailestavo, jog didžioji dalis teikimų liko neapsvarstyti. Taip, anot jo, nutiko dėl to, nes dalis komiteto narių norėjo užduoti klausimus ne URM viceministrams, bet ministerijos vadovui Gabrieliui Landsbergiui. Tačiau, tęsė M. Matijošaitis, pastarasis posėdyje nedalyvavo dėl sveikatos problemų.
„Buvome pasiryžę turėti ilgą darbotvarkę. Deja, ministras, kaip suprantu, serga, o kai kuriems iš kolegų norisi klausti būtent diplomatijos vadovo, o ne kelti klausimus viceministrų lygmenyje“, – aiškino jis.
Mįslingai užsiminė apie ambasadą Lenkijoje
Įraše socialiniame tinkle M. Matijošaitis apgailestauja, kad „tarpasmeniniai kaprizai tarp Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos neleido ir vis neleidžia paskirti ambasadoriaus/ės į Lenkiją“.
Klausiamas, ką turėjo galvoje, sakydamas, kad trintys tarp prezidento ir URM vis dar stabdo diplomato paskyrimą į Varšuvą, M. Matijošaitis nenorėjo leistis į detales.
„Žinau daugiau, bet yra įstatymai, įpareigojantys mane nesakyti dalykų, kurie kenktų, visų pirma, diplomatams“, – tenurodė jis.
URK narys taip pat neatsakė, ar jo frazė įraše „Facebook“ reiškia, kad nėra galutinio sutarimo dėl kandidatūros į ambasadorius Lenkijoje.
„Būtent dėl to mes ir norėtume susitikti su ministru“, – į klausimą atsakė M. Matijošaitis.
„Tikiuosi, kad jie sutarimą turi – tiek prezidentas, tiek diplomatijos vadovas“, – pridūrė Seimo narys.
