Teismas konstatavo, kad bausmė atlikta, tai yra 12.5 tūkst. litų dydžio baudą A.Zuokas sumokėjo, yra suėję pusė įstatymo nustatyto teistumo termino, naujų nusikalstamų veikų per šį laikotarpį parlamentaras nepadarė, pareiškėjo veikla ir elgesys leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai pasiekti, todėl teistumas naikintinas.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docentas daktaras Romualdas Drakšas BNS sakė, kad, kol asmuo yra laikomas teistu, jam yra taikomi tam tikri apribojimai, kurie kyla po to, kai atliekama bausmė.
"Teistumu nustatomas tam tikrų teisių ir laisvių suvaržymas, pavyzdžiui negalėjimas dirbti tam tikro darbo valstybės tarnyboje, paskolų nedavimas bankuose ir panašiai", - sakė teisės specialistas.
Anot R.Drakšo, jeigu tuo metu, kai yra teistas, asmuo padaro nusikaltimą, tuomet teistumas vertinamas kaip sunkinanti aplinkybė.
Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovas Zenonas Vaigauskas BNS sakė, kad aplinkybė, kad teistumas panaikintas, nereiškia, kad toks asmuo, norintis dalyvauti rinkimuose, neturės nurodyti, kad jis buvo teismo pripažintas kaltu.
"Jis galėtų rašyti, kad yra atlikęs bausmę ir jam teistumas pasibaigęs", - sakė Z.Vaigauskas.
Su A.Zuoku BNS penktadienį susisiekti nepavyko.
A.Zuokas Vilniaus apygardos teismo (VAT) buvo nuteistas praėjusių metų kovo 20-ąją. VAT A.Zuoką pripažino kaltu dėl pasikėsinimo papirkti buvusį sostinės tarybos narį Vilmantą Drėmą. Kaltinimai dėl laisvės atėmimo, trukdymo pasinaudoti rinkimų teise ir duomenų apie privatų gyvenimą rinkimą buvo atmesti.
Prokurorų kaltinamajame akte buvo rašoma, kad 2003 metų kovo-balandžio mėnesiais A.Zuokas, siekdamas, kad mero rinkimuose balandžio 9 dieną V.Drėma balsuotų už jį, esą nurodęs verslo įmonių grupės "Rubicon group" vadovui Andriui Janukoniui per bendrą pažįstamą Darių Leščinską perduoti V.Drėmai kyšį - 20 tūkst. litų. Tačiau V.Drėma imti šį kyšį atsisakęs.
Bylos duomenimis, kad atiduotų balsą už A.Zuoką, V.Drėmai buvęs pasiūlytas didelės vertės projektavimo sandoris - už projektavimo darbus architekto specialybę turinčiam V.Drėmai A.Zuoko nurodymu D.Leščinskas avansu esą sumokėjo 45 tūkst. litų.
Kartu su A.Zuoku tame pačiame nusikaltimo epizode buvo nuteisti ir A.Janukonis bei D.Leščinskas. Verslininkų vairuotojas Svajūnas Navikas buvo išteisintas.
A.Zuokui buvo skirta 100 MGL dydžio - 12,5 tūkst. litų - pinigine bauda. A.Janukoniui ir D.Leščinskui atitinkamai skirtos 12,5 tūkst. litų ir 10 tūkst. litų baudos.
Generalinė prokuratūra šiuo nuosprendžiu nebuvo patenkinta ir apskundė jį Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT).
LAT šių metų vasarį pripažino, kad du verslininkai iš "Rubicon group" papirko V.Drėmą, o A.Janukonis pripažintas ir nusikaltimo organizatoriumi. Tuo metu drauge su jais ta pačia veika kaltinto A.Zuoko veiksmai iš naujo nebuvo įvertinti.
Pasak LAT, A.Zuoko nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kuriuoVAT jį pripažino kaltu pasikėsinus papirkti V.Drėmą, negalima keisti, nes liberalcentristas - Seimo narys, turintis teisinę neliečiamybę.
Pasak teisėjų kolegijos vardu teisme tuomet kalbėjusio teisėjo Olego Fedosiuko, A.Zuokas be Seimo pritarimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
LAT nusprendė prokuroro prašymą perkvalifikuoti politiko padarytą veiką ir skirti jam didesnę baudą, palikti nenagrinėtą ir kasacinį procesą dėl šios skundo dalies nutraukti.
Nors nusikalstama veika buvo perkvalifikuota į sunkesnę, LAT teisėjų kolegija nepadidino anksčiau VAT verslininkams skirtų baudų.
A.Zuokas tuomet pareiškė rašysiąs skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui.
A.Zuokas pralaimėjo mero rinkimus 2003-iųjų balandį, tačiau po naujų politinių aljansų sudarymo buvo išrinktas meru tų pačių metų birželį.
Liberalcentristų lyderis A.Zuokas 2007 metais po savivaldybių tarybų rinkimų Vilniaus mero postą užleido"tvarkiečiui" Juozui Imbrasui.